Metafora yra kalbos figūra, lyginanti du skirtingus dalykus. Kai šis palyginimas atliekamas netiesiogiai, nenaudojant konkretaus palyginimo termino, jis vadinamas numanoma metafora. Vienas iš pavyzdžių yra sakinys „Jonas šuoliavo į šaligatvio galą“, kuriame žodis „šuoliavo“ rodo, kad Jonas judėjo kaip arklys, neatlikdamas tiesioginio palyginimo.
Bet koks palyginimas, kuriame apčiuopiamas ar paprastas objektas naudojamas kaip kažko abstraktesnio atstovas, yra žinomas kaip metafora. Pavyzdžiui, teiginyje „Jo meilė buvo vandenynas“ naudojamas vandenyno vaizdas, sakydamas, kad jo meilė yra didžiulė, plati ir gili. Panaši metafora galėtų pasakyti: „Jis paskendo meilėje“. Kalbininkai klasifikavo ir kitus metaforų tipus, įskaitant išplėstinę, mirusią ir mišrią.
Dauguma paprastų metaforų yra teiginių „buvimas“, pavyzdžiui, „Petras yra gyvatė žolėje“. Kita vertus, numanoma metafora gali atlikti palyginimą įvairiais būdais. Pavyzdžiui, „Slysdamas į jos pusę, Petras sušnypštė: „Tu gali manimi pasitikėti“.“ Šiame sakinyje naudojamas veiksmažodis ir dalyvis, kad parodytų, kad Petras yra kaip gyvatė, to niekada konkrečiai nepasakydamas.
Vienas iš metaforos tikslų yra trumpai pateikti informaciją. Metaforos parodo, ką autorius bendrauja, o ne pasakoja būdvardžių ir prieveiksmių sąrašu. Be jų autorius galėtų parašyti: „Marijai patiko dovana. Žiūrėdama ji buvo laiminga ir patenkinta. Ta pati informacija pateikiama su numanoma metafora sakinyje „Marija murkė dėl dovanos“.
Autoriai gali įgyti įvairovę rašydami metaforomis, jei tomis metaforomis nebuvo per daug naudojamasi. Klišės, pvz., „laikyk kortas prie krūtinės“ ir „nutekėjęs“, yra frazės, kurios buvo vartojamos tiek daug, kad prarado savo galią kaip palyginimas. Pavyzdžiui, patarlė „Paukštis rankoje – dviejų krūme“ nebeprimena medžioklės. Geri rašytojai, kai tik įmanoma, vengia klišių.
Numanomos metaforos dažnai painiojamos su sinekdoche ir metonimija. Nors metaforos naudoja skirtingus objektus, kad parodytų panašumą, sinekdoche ir metonimijoje naudojami tie objektai, kad pavaizduotų visiškai ką nors kita. „Karūna praėjusią naktį atvyko į Vindzoro pilį“ yra metonimijos pavyzdys, nes jame vartojama „karūna“, kad pakeistų karališkųjų asmenų vardus.