Kintamasis yra terminas, naudojamas apibūdinti kažką, ką galima išmatuoti ir taip pat gali skirtis. Kintamojo priešingybė yra konstanta. Konstanta yra dydis, kuris nekinta tam tikrame kontekste. Moksliniuose eksperimentuose kintamieji naudojami kaip būdas duomenims grupuoti. Kintamieji gali būti grupuojami kaip atskiri arba tęstiniai kintamieji.
Paprastai kintamieji yra objektų ar įvykių grupės charakteristikos, kurias galima išmatuoti pagal daugybę skirtingų skaitinių verčių. Diskretieji kintamieji gali turėti tik tam tikrą skaičių skirtingų reikšmių tarp dviejų nurodytų taškų. Pavyzdžiui, šeimoje gali būti vienas, du ar trys vaikai, bet negali būti ištisinės 1.1, 1.5 ar 1.75 vaikų skalės.
Nuolatiniai kintamieji gali turėti begalinį skaičių skirtingų reikšmių tarp dviejų nurodytų taškų. Kaip parodyta aukščiau, šeimoje negali būti nuolatinio vaikų skaičiaus. Jei aukštis būtų matuojamas, kintamieji būtų nuolatiniai, nes yra neribotas galimybių skaičius, net jei žiūrima tik nuo 1 iki 1.1 metro.
Svarbu atsiminti, kad abiejų tipų kintamieji taip sugrupuoti pagal skalę, kuri naudojama jiems matuoti, ir tai, kas yra matuojama. Daugumoje mokslinių eksperimentų abiejų tipų kintamiesiems matuoti naudojama atskira skalė. Kadangi galimybių yra be galo daug, tai reiškia, kad nuolatinių kintamųjų matavimai dažnai suapvalinami, kad būtų lengviau dirbti su duomenimis.
Tiek diskretieji, tiek nuolatiniai kintamieji gali atlikti vieną iš dviejų vaidmenų moksliniame eksperimente. Eksperimento metu mokslininkas dažnai nori stebėti vieno kintamojo keitimo rezultatus. Dažnai keičiamas tik vienas kintamasis, nes būtų sunku nustatyti, kas sukėlė atitinkamą atsaką, jei būtų paveikti keli kintamieji.
Kintamasis, kuriuo manipuliuoja mokslininkas, yra nepriklausomas kintamasis, o priklausomas kintamasis yra tas, kuris reaguoja į pokyčius. Kitaip tariant, vieno kintamojo atsakas priklauso nuo kito kintamojo pokyčių. Jei iš pradžių nė vienas kintamasis nebūtų pakeistas, priklausomas kintamasis nereaguotų.
Pavyzdžiui, eksperimento metu pakeičiamas augalą šviečiančios šviesos kiekis. Šviesos kiekis būtų nepriklausomas kintamasis. Norint atlikti matavimus, kuriuos būtų galima pakartoti, nepriklausomas kintamasis greičiausiai bus atskiras kintamasis, pvz., viena valanda, dvi valandos arba trys valandos šviesos. Priklausomas kintamasis bus augalo atsakas, kiek jis auga arba kokia kryptis. Kadangi augalo užaugimo kiekis gali būti begalinis rezultatų skaičius, tai yra priklausomas nuolatinis kintamasis.