Nuolatinis įnašas paprastai reiškia tam tikrą turto klasę, priklausančią labdaros organizacijai ar kitai ne pelno institucijai, kuri negali būti konvertuojama į lėšas veiklos ar kitiems tikslams. Nesvarbu, ar jie yra grynieji pinigai ir panašus turtas, ar funkcinis turtas, pvz., pastatai ir nekilnojamasis turtas, dotacijos paprastai yra didelės dovanos ne pelno siekiančioms organizacijoms. Dovanojimo davėjas dažnai nurodo, kokiais tikslais dovana gali būti panaudota, ir paprastai tam yra surašomi dotaciją reglamentuojantys dokumentai. Nuolatinis įnašas įstaigai suteikiamas su sąlyga, kad ji negali būti parduota ar kitaip likviduojama, o įstaiga gali gauti tik kai kurias arba visas gaunamas pajamas. Daugeliu atvejų nuolatinio fondo steigimo dokumentai taip pat reglamentuos, kaip gali būti panaudotos iš fondo gautos pajamos.
Viena iš tipiškiausių nuolatinio dovanojimo rūšių yra investicija, kai investuojama tam tikra kapitalo suma, o jo gautos pajamos panaudojamos labdaros tikslams, kartais dar labiau apribojamos steigimo dokumentu. Daugelis mokyklų turi nuolatinius fondus, kurių pajamos gali būti naudojamos tik, pavyzdžiui, stipendijoms teikti arba kapitalui tobulinti. Medicinos mokyklos ir ligoninės gali būti apdovanotos dovanomis, kuriose nurodoma, kad gautos pajamos bus naudojamos tik tam tikrų rūšių tyrimams reklamuoti. Kai kuriose nuolatinėse investicijų dotacijose taip pat nurodoma, kad dalis pajamų turi būti reinvestuojama ir daroma nuolatine, siekiant apsaugoti nuo būsimo finansinio netikrumo.
Kitas nuolatinio aprūpinimo tipas vadinamas funkciniu nuolatiniu dovanojimu. Kai susijęs turtas yra nekilnojamasis turtas, jis negali būti konvertuojamas į grynuosius pinigus ar kitą turtą, tačiau visas jo gaunamas pajamas gali panaudoti labdara, taip pat neviršydama steigimo dokumento ribų. Pavyzdžiui, labdaros organizacijai gali būti suteiktas daugiabučių kompleksas arba susirinkimų salė. Jei dovanojimas yra nuolatinis, nei statinys, nei žemė, ant kurios ji stovi, negali būti parduota, tačiau gautas nuomos pajamas gali panaudoti labdara, vėlgi pagal bet kokius tolesnius nurodymus steigimo dokumentuose.
Yra sąlygų, kurioms esant nuolatinės dotacijos gali prarasti savo pastovumą. Sunkiausias būdas tai padaryti yra tada, kai pačiame steigimo dokumente nurodytos tos sąlygos. Pavyzdžiui, dokumentuose, reglamentuojančiuose nuolatinio fondo, įsteigto ligos gydymo tyrimams finansuoti, naudojimą, gali būti nurodyta, kad fondo turtas gali būti parduotas, kai tik bus atrastas gydymas. Jei dotacija yra pastatas, steigimo dokumentas gali leisti jį likviduoti, jei jis funkciškai pasensta, pavyzdžiui, arklidė miesto aplinkoje.
Dotacijos, kurių pagrindinis fondas yra nepaliestas ir kuriam leidžiama augti pagal institucijos politiką, techniškai nėra nuolatiniai įnašai, nors su jais elgiamasi taip, lyg būtų. Griežtai kalbant, nuolatinis įnašas draudžia įstaigos valdymo institucijai parduoti ar kitaip disponuoti turtu, kuris sudaro pagrindinę dotacijos dalį.