Nuosavybės sutartis yra teisinis susitarimas tarp dviejų šalių dėl to, kaip informacija bus tvarkoma ir dalijamasi. Tikslios sutarties sąlygos gali skirtis, tačiau dažniausiai tai yra susitarimas dėl informacijos neatskleidimo. Neatskleidimas reiškia, kad asmeniui ar įmonei, gaunančiam informaciją, draudžiama ja dalytis su trečiosiomis šalimis be informaciją atskleidžiančios šalies leidimo. Paprastai nuosavybės sutartys yra skirtos apsaugoti šalies nuosavybės teise priklausančią informaciją, pvz., verslo praktiką, kainodaros duomenis, klientų sąrašus ir techninę informaciją. Be to, šiais susitarimais paprastai siekiama užtikrinti, kad bet kuri patentuotą informaciją gaunanti šalis ją naudotų tik sutartyje aiškiai leidžiamais tikslais. Nuosavybės sutartis gali būti vadinama nuosavybės neatskleidimo arba konfidencialumo sutartimi. Sutartyje taip pat gali būti nurodytas terminas, per kurį bus taikomas neatskleidimas.
Nuosavybės sutartys naudojamos įvairiuose susitarimuose. Verslo pasaulyje šie susitarimai dažniausiai sudaromi tarp įmonių, kurios vykdo verslą viena su kita arba ketina užsiimti viena su kita. Darbdaviai dažnai reikalauja, kad darbuotojai sudarytų nuosavybės sutartis. Tai ypač pasakytina apie darbuotojus, kurie turi prieigą prie jautrios arba labai konfidencialios informacijos apie darbdavį. Darbdavio ir darbuotojo nuosavybės sutartis veikia panašiai kaip bendroji nuosavybės sutartis ir paprastai reikalauja, kad darbuotojas naudotų ir atskleistų konfidencialią informaciją tik taip, kaip leidžiama sutartyje.
Kai kurios nuosavybės sutartys sudaromos siekiant užtikrinti abipusį atskleidimą. Iš esmės tai reiškia, kad bet kuri šalis, kuri pagal susitarimą gauna nuosavybės teise priklausančią informaciją, turės išlaikyti šios informacijos konfidencialumą. Sutartys, kurios nėra abipusės, reikalauja, kad tik viena šalis išlaikytų kitos šalies informacijos konfidencialumą.
Paprastai nuosavybės sutartyje nurodomas informacijos, kuri bus atskleista, tipas ir atskleidimo tikslas. Be to, sutartyje dažnai nurodomas informacijos atskleidimo ir konfidencialumo išsaugojimo laikotarpis. Nuosavybės sutartyje taip pat gali būti nurodytos teisės gynimo priemonės už sutarties pažeidimą, pvz., žalos atlyginimas arba teisė kreiptis į teismą dėl teisinės apsaugos. Kai kuriose sutartyse nurodoma, kokie įstatymai bus taikomi, jei dėl sutarties kiltų ginčas. Be to, daugelyje sutarčių reikalaujama, kad gaunančioji šalis grąžintų bet kokią nuosavybės teise priklausančią informaciją, kai sutartis pasibaigia arba ją atskleidžiančios šalies prašymu.
Daugumoje nuosavybės teisių sutarčių yra išimčių, kuriose nurodoma, kada gali būti atskleista nuosavybės teise priklausanti informacija. Nors jos gali skirtis priklausomai nuo susitarimo, įprasta daryti išimtį, jei informacija yra arba tampa visuotinai prieinama visuomenei. Be to, gaunančioji šalis paprastai neprivalo saugoti informacijos konfidencialumo, jei ji iš anksto žinojo apie informaciją arba jei šalis informaciją gauna iš kito šaltinio. Nuosavybės sutartyje paprastai taip pat nurodoma, kas atsitiks, jei pagal teismo įsakymą iš gaunančios šalies reikalaujama atskleisti konfidencialią informaciją.