Teisingumo teorija yra psichologijos samprata, kuri teigia, kad žmonės bus labiau motyvuoti, jei tai, ką jie gauna kaip kompensaciją, prilygs jų pastangoms. Elgesio psichologas Johnas Stacey Adamsas sukūrė teoriją 1963 m. Be pačios lygybės, teorija taip pat tiria žmogaus suvokimą ir kaip jis veikia požiūrį į tai, kas lygu.
Teorija apima keletą veiksnių, iš kurių du yra „įvestis“ ir „išvestis“. Įvestis paprastai gali reikšti asmens indėlį arba pastangas tam tikroje situacijoje, o rezultatas yra dalykas, kurį asmuo gauna mainais už savo indėlį. Įprastoje aplinkoje, pavyzdžiui, darbo vietoje, indėlis gali būti darbuotojo pastangos ir sunkus darbas atliekant tai, kas jam pavesta. Mainais jis gauna fiksuotą atlyginimą ir galbūt nedidelę premiją kaip rezultatą. Teisingumo teorija taip pat gali būti taikoma samdant darbo jėgą, kai kandidatai gali tikėtis didesnio atlyginimo, kuris atitiks jų patirties ir įgūdžių lygį.
Trečias svarbus teisingumo teorijos veiksnys yra žmogaus suvokimas. Lygybės samprata yra labai subjektyvi ir gali skirtis kiekvienam asmeniui. Vienas iš būdų nustatyti, kas yra „lygus“, yra palyginti panašias situacijas. Pavyzdžiui, darbuotojas manys, kad įmonė skirs tam tikrą atlyginimo sumą, jei pamatys, kad kitos konkuruojančios įmonės moka tokį patį atlyginimą savo darbdaviams. Adamsas šiuos palyginimo taškus pavadino „referentais“.
Be darbo vietos, teisingumo teorija taip pat gali būti taikoma daugelyje žmonių santykių. Tokiose situacijose sunkus darbas ir finansinė grąža nėra vieninteliai dalykai, atitinkamai įtraukiami į sąnaudas ir rezultatus. Emocinis pasitenkinimas gali būti svarbus lygybės sampratos matas. Pavyzdžiui, susituokusioms poroms žmona, kuri pradžiugina savo vyrą gamindama jo mėgstamą vakarienę, gali tikėtis, kad jos vyras padarys panašų kompromisą, dėl kurio ji bus tokia pat laiminga. Nesusiekus suvoktos lygybės, gali kilti konfliktas.
Daugeliu atvejų teisingumo teorija remiasi žmogaus troškimu, kad atlygis būtų lygus jų pastangoms. Pavyzdžiui, darbuotojas prašo savo viršininko atlyginti atlyginimą, jei mano, kad yra vertas. Tačiau teorija taip pat paaiškina, kad žmogus stengsis daugiau prisidėti prie situacijos ar santykių, jei matys, kad gauna daugiau rezultatų, nei nusipelnė. Abiem atvejais teorija iliustruoja, kad žmonės siekia pasiekti pusiausvyros ir lygybės jausmą.