Virtuali mašina yra kompiuteris, kuris egzistuoja tik kaip esybė kitame kompiuteryje, kuris vadinamas pagrindiniu kompiuteriu. Veikdamos virtualios mašinos naudoja savo pagrindinio kompiuterio aparatinę įrangą. Nuotolinė virtuali mašina yra virtualus kompiuteris, kuris egzistuoja ir yra saugomas tinkle atskirai nuo naudojamo kompiuterio. Norint prisijungti prie nuotolinės virtualios mašinos, reikalingas veikiantis tinklo adapteris ir tinklo konfigūracija, leidžianti pasiekti nuotolinį pagrindinį kompiuterį, kuriame saugoma virtualioji mašina.
Ryšys su nuotoline virtualia mašina gali vykti vienu iš dviejų būdų. Pirmuoju atveju sukuriamas vietinis ryšys (LAN), kad užmegztų fizinį ryšį tarp vartotojo kompiuterio ir pagrindinio kompiuterio, kuriame saugoma nuotolinė virtuali mašina. Paprastai tai atliekama naudojant maršrutizatorių ir eterneto laidus, tačiau kryžminį kabelį galima naudoti, jei LAN jungtis yra skirta tik sujungti daugiausiai du kompiuterius – pagrindinį kompiuterį, kuriame saugoma virtualioji mašina, ir kitą atskirą kompiuterį. Belaidžio LAN tinklo kūrimas taip pat galimas naudojant belaidį maršruto parinktuvą, kuriame tiek pagrindinis kompiuteris, tiek kiti tinklo kompiuteriai turi belaidžio ryšio galimybes.
Antrasis būdas susisiekti su nuotoline virtualia mašina yra plačiajame tinkle (WAN), pavyzdžiui, internete. Šiuo atveju ir pagrindinis kompiuteris, kuriame saugoma nuotolinė virtualioji mašina, ir kompiuteris, naudojamas bendrauti su pagrindiniu kompiuteriu, turi turėti veikiančius interneto ryšius. Bendravimas su nuotoline virtualia mašina per WAN paprastai yra mažiau saugus. Perduota informacija keliauja viešaisiais tinklais, todėl kyla didesnė perėmimo rizika.
Vienas iš pagrindinių nuotolinės virtualios mašinos naudojimo būdų yra sukurti alternatyvią operacinės sistemos aplinką, kuri skiriasi nuo pagrindinio kompiuterio. Ši alternatyvi aplinka gali būti naudojama naujiems konfigūravimo metodams ir programinei įrangai išbandyti prieš diegiant arba keičiant pagrindinio kompiuterio nustatymus, leidžiant kompiuterio vartotojui pamatyti, ar pakeitimai veiks taip, kaip numatyta, prieš rizikuodami jais pagrindinėje sistemoje. Bet kokie probleminiai pakeitimai nepadarys žalos pagrindinei sistemai, nes nuotolinė virtuali mašina yra tarsi izoliuotas burbulas pagrindinio kompiuterio vandenyne, todėl saugu tvarkytis su konfigūracijos nustatymais ir kompiuterio sąrankomis be rūpesčių. Net jei po drastiškų sistemos pakeitimų nuotolinė virtuali mašina tampa nebeveikianti, ją galima ištrinti ir lengvai sukurti kitą virtualią mašiną, kuri užimtų jos vietą, nepažeidžiant pagrindinio kompiuterio stabilumo.