Atstumo ieškiklis yra viskas, kas gali nustatyti atstumą tarp vartotojo ir konkretaus matomo taško. Tolimatis gali naudoti technologiją, pvz., sonarą ar lazerius, arba naudoti pagrindinę matematiką, kad nustatytų atstumą pagal regėjimo lauke esančius objektus.
Lazerinis nuotolio ieškiklis yra bene populiariausia šiandien prieinama nuotolio ieškiklio forma. Lazeriniai tolimačiai taip pat dažnai vadinami LIDAR arba šviesos aptikimu ir nuotoliu. Lazerinis nuotolio ieškiklis veikia panašiu principu kaip ir sonaras, siųsdamas siaurą lazerio spindulį į taikinį ir matuodamas laiką, per kurį spindulys atsimuša atgal.
Net ir esant siauram spinduliui, lazeris bus linkęs išsisklaidyti, jei šviečia dideliais atstumais. Dėl to nuotolio ieškiklio rodomas atstumas gali būti netikslūs, nes spindulio dalys atsispindi nuo objektų, kurių nėra nuotolio, ir atsimuša anksčiau. Aukštesnės kokybės lazerinis tolimatis galės atsižvelgti į kelis taikinius ir pateikti visus matavimus grafike, kad būtų galima nustatyti atstumą iki tikrojo taikinio.
Ir radaras, ir sonaras gali veikti kaip nuotolio ieškiklis panašiai kaip LIDAR. Naudojant radarą, radijo bangos siunčiamos vietoj lazerio spindulio, o atsitrenkusios į objektus grįžta atgal į siųstuvą. Galima išmatuoti laiką nuo emisijos iki priėmimo ir nustatyti atstumą. Sonaras naudoja tą patį principą, bet naudoja garso pliūpsnį, vadinamą ping, kad surastų objektus ir nustatytų jų atstumą. Radarai dažniausiai naudojami atstumui iki skraidančių objektų ar laivų nustatyti, o sonarai – atstumui iki povandeninių objektų nustatyti. Sonaras taip pat gali būti naudojamas kaip specifinio tipo nuotolio ieškiklis, žinomas kaip gylio ieškiklis, naudojant aido zondavimą, kad būtų galima nustatyti atstumą iki jūros dugno.
Įvairių tipų nuotolio ieškikliai turi skirtingą paskirtį, dažnai nulemtą pagal matuojamos medžiagos tipą. Nors radaras puikiai nustato metalinių objektų, pvz., orlaivių, atstumą, jis daug mažiau efektyvus naudojant uolienas ir organines medžiagas, kurios gali visiškai neatspindėti radijo bangų ir todėl neteikia matomo signalo. Priešingai, lazeriniai tolimačiai gali išmatuoti atstumą iki daug platesnio objektų diapazono. Organinės medžiagos, uolienos ir meteorologiniai reiškiniai turi pakankamai didelį atspindžio pėdsaką, kad būtų aiškiai matomi naudojant lazerinį tolimatį. Tačiau kai kurie paviršiai natūraliai sugeria lazerius, o įvairios karinės pajėgos sukūrė specialius lazerį sugeriančius dažus, kuriais dengtos transporto priemonės, todėl lazeriniam tolimačiui jie yra praktiškai nematomi.
Atstumo ieškiklis gali būti naudojamas įvairiems tikslams, o ne tik atstumo iki objekto apskaičiavimui. Tai gali apimti ir žemės, ir jūros dugno žemėlapių sudarymą netrukdant miško dangai ar kitoms blaškančioms aplinkybėms, debesų vidų ištyrimą ir lietaus bei kitų meteorologinių įvykių tikimybės apskaičiavimą bei medžių ir augmenijos tankio nustatymą vietovėje.