Nevyriausybinė organizacija (NVO), dar vadinama ne pelno arba ne pelno organizacija, yra formuojama kaip korporacija pagal jurisdikcijos, kurią ji laiko savo buveine, įstatymus. Dokumentų, skirtų NVO steigimui ir jos veiklos įgaliojimų suteikimui, pildymas yra oficialus jos registracijos procesas. Šio proceso specifika skiriasi kiekvienoje jurisdikcijoje, tačiau yra tam tikrų bendrų bruožų, kurie būdingi NVO registracijos procesui daugelyje vietų. Kai organizacija yra įregistruota savo buveinės jurisdikcijoje, ji taip pat turi pateikti dokumentus, kad galėtų užsiregistruoti kiekvienoje užsienio jurisdikcijoje, kurioje ji planuoja veikti.
Pelno nesiekiančios korporacijos yra korporacijos, neturinčios mandato gauti pelno akcininkams. Jos formuojamos arba registruojamos taip pat, kaip ir pelno siekiančios korporacijos, išskyrus tai, kad paprastai yra specialus jurisdikcijos verslo įstatymų skyrius, skirtas konkrečiai ne pelno organizacijoms, todėl yra aiškūs veiklos skirtumai tarp dviejų tipų korporacijų. Kaip ir pelno siekiančiose korporacijose, pirmasis NVO registracijos proceso žingsnis yra įregistruoti.
Įsteigimas reikalauja, kad įmonė pateiktų įstatus įgaliotai jurisdikcijai. Nevyriausybinės organizacijos straipsniuose turi būti vartojama kalba, atitinkanti ne pelno siekiančius įstatymus, kitaip vyriausybė nebus traktuojama kaip ne pelno siekianti organizacija. Daugumoje jurisdikcijų reikalaujama, kad šiuose straipsniuose būtų nurodyta labdaros paskirtis ir būtų paskirti asmenys, vadinami direktorių valdyba, atsakingi už subjektą, nes nėra akcininkų. NVO registracija baigta, kai šie straipsniai pateikiami ir juos priima atitinkama vyriausybės įstaiga savo vietinėje jurisdikcijoje.
Daugelyje jurisdikcijų ne pelno organizacijos taip pat naudojasi atleisto nuo mokesčių statusu. Kadangi jos neparduoda produktų siekdamos pelno, vyriausybės dažnai atsisako mokesčių už pajamas, kurias gauna iš viešųjų aukų. Techniškai atleisto nuo mokesčių statuso gavimas iš mokesčių institucijos nėra subjekto registracijos proceso dalis ir to nereikalauja visos NVO. Tačiau dauguma donorų mano, kad atleidimo nuo mokesčių statusas yra oficialios NVO registracijos dalis, nes mokesčių institucijos reguliuoja ne pelno organizacijos finansinius reikalus. NVO registracija mokesčių institucijoms paprastai yra paraiškos ir pagrindžiančios medžiagos, įrodančios grupės labdaringą tikslą, visuomenės paramą ir tinkamą valdymo priežiūrą, pateikimas.
Ne pelno organizacijos taip pat turi užsiregistruoti kiekvienoje jurisdikcijoje, kurioje planuoja veikti. Šis procesas vadinamas registracija užsienyje, ir tai turi daryti visos korporacijos, nepaisant jų pelno ar ne pelno subjektų statuso. Užsienio nevyriausybinių organizacijų registracija paprastai atliekama paduodant prašymą išduoti leidimą veikti kaip užsienio subjektas tai pačiai įstaigai, kuri priima naujas įmonių registracijas. Jei tarnyba priima prašymą, ji išduoda įgaliojimo pažymėjimą, įrodantį, kad NVO yra tinkamai registruota vyriausybėje ir įgaliota vykdyti veiklą.