Oberio testas naudojamas nustatyti, kaip įtempta kojos iliotibialinė juosta. Taip pat galima įvertinti klubo sąnario judėjimą bei žmogaus lankstumą. Iliotibialinė juosta yra raištis, besitęsiantis nuo dubens iki kelio. Jei jis per nelankstus, tyrimo metu pacientas gali jausti skausmą. Toks sandarumas dažniausiai atsiranda, jei žmogus daug bėgioja ar važinėja dviračiu. Oberio testas yra fizinė apžiūra, kurią paprastai atlieka gydytojas arba kūno rengybos treneris.
Paprastai Oberio tyrimo pradžioje pacientas guli ant šono arba ant tyrimo stalo, arba ant paminkštinto grindų paviršiaus. Jis turėtų gulėti ant šono, kuris neskauda. Pavyzdžiui, jei jam skauda dešinį kelį, jis turi gulėti ant kairiojo šono. Tada sulenkia koją 90° kampu, ties klubu. Koja taip pat turi būti sulenkta 90° kampu ties keliu, kad koja būtų „L“ formos.
Norėdami atlikti tyrimą, tyrėjas turi stovėti už paciento. Gydytojas turi uždėti ranką ant klubo, kad laikytųsi stabiliai ir neleistų išsisukti. Viršutinė paciento koja turi būti sulenkta ties keliu, bet neutrali ties klubu. Tada gydytojas turėtų pagrobti koją arba pakelti šlaunį aukštyn.
Oberio testas nustato, ar iliotibialinė juosta nėra per stipriai susitraukusi. Sveika koja pati turėtų grįžti į pradinę padėtį. Tačiau jei raištis yra per įtemptas, paciento koja išliks pagrobtoje padėtyje net gydytojui atitraukus ranką. Apžiūros metu pacientas gali jausti skausmą kelio srityje, jei yra problemų.
Jei tyrimas atskleidžia, kad pacientas turi įtemptą iliotibialinę juostą, gali prireikti tolesnių tyrimų, kad būtų galima diagnozuoti problemą ir pradėti gydymo planą. Gydytojas paprastai surenka visą paciento ligos istoriją ir apžiūri kelį, kad pamatytų, ar jis jautrus ar patinęs. Jei reikia atlikti papildomus tyrimus, gali būti atlikta MRT, siekiant nustatyti, ar raištis yra sustorėjęs ar užpildytas skysčiu, o tai dažnai atsitinka, kai pacientui yra iliotibialinės juostos sindromas.
Gavus Oberio testo ir bet kokių tolesnių tyrimų rezultatus, būklė gali būti gydoma fizinės terapijos, raiščių tempimo ir atpalaidavimo bei uždegimo mažinimo vaistais deriniu. Paprastai gydymo metu pacientas turi atsisakyti bėgimo. Jis gali atlikti kitus pratimus, pavyzdžiui, plaukimą, laukdamas, kol simptomai pagerės.