Kas yra obliteruojantis tromboangiitas?

Tromboangitas obliterans, taip pat žinomas kaip Buergerio liga, yra kraujagyslių sutrikimas, sukeliantis krešėjimą rankų, rankų, pėdų ir kojų kraujagyslėse. Sumažėjusi kraujotaka gali sukelti išemines opas, skausmą ir galiausiai galūnių gangreną. Tai retas sutrikimas, atsirandantis dėl ilgalaikio, intensyvaus tabako vartojimo. Kai sutrikimas nustatomas anksti, norint sustabdyti obliteruojančio tromboangiito progresavimą, paprastai pakanka tiesiog mesti rūkyti. Chirurgija būtina, kai liga yra vėlesnėje stadijoje, siekiant atstatyti pažeistas kraujagysles ir aplinkinius audinius.

Gydytojai ir medicinos mokslininkai iki galo nesupranta, kodėl atsiranda obliteruojantis tromboangiitas, tačiau jie žino, kaip jis vystosi. Ekspertai išsiaiškino, kad vartojant didelį tabako kiekį ilgą laiką, gali atsirasti rankų ir kojų kraujagyslių patinimas ir uždegimas. Kadangi galūnių kraujagyslės išsipučia, kraujotaka labai suvaržyta. Laikui bėgant atsiranda krešėjimas, o kraujotakos problemos pablogėja, jei asmuo ir toliau rūko ar kramto tabaką.

Asmuo, sergantis obliteruojančiu tromboangiitu, gali patirti skausmą ir silpnumą rankose ar kojose. Laikui bėgant galūnės gali išsipūsti, pabalti ir prarasti savijautą. Kai kraujotaka tampa vis labiau ribota, atsiranda opos ir atviros opos. Rankų ir kojų pirštų audiniai ilgainiui pradeda mirti ir pūti, nes nustoja gauti pakankamai deguonies, o tai vadinama gangrena.

Gydytojas, įtariantis obliteruojantį tromboangitą, paprastai atlieka keletą diagnostinių tyrimų, kad pašalintų kitas kraujo krešėjimą sukeliančias sąlygas, tokias kaip aterosklerozė, diabetas ir įgimtos ligos. Gydytojas gali paimti kraujo ir šlapimo mėginius ir atlikti arteriografiją – specialią rentgeno procedūrą, kuri atskleidžia krešulius ir kraujagyslių pažeidimus. Patvirtinęs diagnozę, gydytojas gali pasirinkti geriausią gydymo kursą.

Pacientams, kuriems diagnozuotas obliteruojantis tromboangitas, paprastai nereikia vartoti vaistų ar operuotis. Vietoj to, būklė palengvėja, kai pacientai susilaiko nuo tabako, vengia šalčio ir reguliariai mankština rankas bei kojas. Jei kraujotaka neatsistato, pacientui gali būti skiriami vaistai, atpalaiduojantys ir atveriantys kraujagysles. Kai liga progresuoja pakankamai, kad sukeltų tirpimą ir audinių mirtį, chirurgas gali pabandyti palengvinti problemas rankiniu būdu atidarydamas kraujagysles ir pašalindamas krešulius. Amputacija būtina tik tada, kai gangrena nepataisomai sunaikino galūnę.