Oceliuotas kalakutas arba Meleagris ocellata yra viena iš dviejų egzistuojančių laukinių kalakutų rūšių. Jis panašus į savo pusbrolį Šiaurės Amerikos kalakutą, bet yra mažesnis ir ryškesnės spalvos, su povo tipo uodegos plunksnomis. Jukatano pusiasalis, Belizas ir dalis Gvatemalos yra vienintelės pasaulio dalys, kuriose gyvena šis kalakutas.
Šių paukščių galvos ir gerklės yra melsvai pilkos su raudonais mazgeliais ir ryškiai raudonomis kojomis ir pėdomis. Jų plunksnos mirga žaliais ir vario ar bronzos atspalviais. Patinus ir pateles gali būti sunku atskirti, nes paukščių patinai yra bebarzdžiai. Patelės paprastai būna šiek tiek blyškesnės. Kitaip jie skiriasi tik tuo, kad patinas ant galvos turi mėlyną keterą, kuri poravimosi sezono metu tampa didesnė ir labiau pastebima. Kalakuto patinas ant kojų taip pat turi ilgas atšakas, kurių ilgis padeda nustatyti paukščio amžių.
Poravimosi sezono metu kalakuto patinas stoja, kad pritrauktų patelę. Jis papurto uodegos plunksnas pirmyn ir atgal, o paskui išskleidžia jas pažįstamoje vėduoklėje. Vienas iš jo sparnų greitai purtomas, kai vištos artėja prie jo, ir jis ryja, kol jis toliau bando pritraukti porininką. Vištos kiaušinius deda, paprastai iš viso apie keliolika, visą pavasarį, o išsirita vasaros pradžioje. Tik 13 procentų vasaros pradžioje išsiritusių jauniklių išgyvens iki rudens.
Oceliuoti kalakutai turi daugybę aplinkos, gyvena visur – nuo krūmynų ir laukų iki atogrąžų miškų, kur minta laukine žole, sėklomis, vaisiais ir įvairiais vabzdžiais. Visose šiose vietose yra daug plėšrūnų, kurie medžioja ir žudo kalakutus bei jų jauniklius. Laukinių kalakutų plėšrūnai yra meškėnai, lapės ir didelės katės; oceliuotų kalakutų buveinėje taip pat yra gyvačių ir kailių, kurie kelia grėsmę jų išlikimui.
Oceliuoti kalakutai turi labai neįprastą skambutį, kurį sunku apibūdinti. Jis visiškai nepanašus į Šiaurės Amerikos kalakuto gurkšnį ir skamba šiek tiek būgniškai. Jie taip pat gali skleisti daugybę skirtingų trakštelėjimo, švilpimo ir gurkšnojimo garsų. Paukščiai linkę skleisti čiulbėjimo garsus, kai jiems išgąsdina arba jiems kyla grėsmė.
Pjaustomasis ir deginamasis žemės ūkis ir miško ruoša kelia didžiulę grėsmę kalakutų išlikimui, nes kuriant dirbamą žemę sunaikinamos jų natūralios teritorijos. Kalakutų medžioklė Gvatemaloje ir Jukatano pusiasalyje taip pat kelia pavojų tolimesniam kalakutų, turinčių oblastų, egzistavimui. Sportinė medžioklė kai kuriose Meksikos dalyse populiarinama dėl su turizmu susijusios ekonominės naudos, kurią ji atneša vietovei, nes medžiotojai iš kitų pasaulio šalių keliauja medžioti kalakutų su omenimis.