Odontofobija yra didžiulė baimė apsilankyti pas odontologą ar atlikti dantų procedūrą. Daugelis žmonių, lankydamiesi pas odontologą, patiria tam tikras neigiamas emocijas, tačiau odontofobija sergantys žmonės dažnai vengia tikrintis odontologą, nebent yra rimta problema. Kartais odontologų baimę sukelia tiesioginė patirtis, tačiau tai gali būti ir netiesioginių išgyvenimų, pavyzdžiui, išgirdus blogą draugo istoriją, rezultatas. Atsižvelgiant į problemos sunkumą, gydymas gali apimti elgesio metodus arba vaistus.
Nors didelė odontologijos baimė yra gana neįprasta, apskaičiuota, kad maždaug trys iš keturių žmonių Jungtinėse Valstijose bijo apsilankyti odontologo kabinete. Maždaug 5 procentai šių žmonių turi sunkią odontofobiją, dėl kurios jie negali lankytis pas odontologą, nebent yra skubi situacija. Vengimas odontologijos, kol iškyla rimta problema, dažnai sustiprina neigiamus asmens įsitikinimus apie odontologus.
Odontofobija dažniausiai yra blogos patirties rezultatas. Dauguma žmonių, kurie labai bijo odontologinių procedūrų, savo gyvenime patyrė skausmingą dantų procedūrą, dažnai vaikystėje. Tai žinoma kaip odontofobija, kurią sukelia tiesioginė patirtis. Manoma, kad nemandagūs ar neprieinami odontologai dažniau nei draugiški odontologai sukelia odontofobiją tiesiogine patirtimi.
Kai kuriems žmonėms odontofobija išsivysto per netiesioginę patirtį. Pavyzdžiui, jei žmogus nuolat girdi neigiamas kitų žmonių istorijas apie odontologines procedūras, jis gali išsigąsti, nors ir neturi tiesioginės neigiamos patirties. Odontologų vaizdavimas žiniasklaidoje taip pat gali paskatinti žmogų bijoti odontologinių procedūrų, neturint tiesioginės patirties.
Yra keletas odontofobijos gydymo metodų. Elgesio metodai, tokie kaip teigiamas sustiprinimas, dažnai yra veiksmingi gydant lengvus ar vidutinio sunkumo atvejus. Kai kuriose situacijose taip pat gali padėti žmogaus atsipalaidavimo strategijų mokymas. Kiti metodai, tokie kaip hipnoterapija ir neurolingvistinis programavimas (NLP), kartais yra naudingi gydant odontologijos baimę.
Jei dantų priežiūra reikalinga skubiai, bet pacientas nesijaučia galintis atlikti procedūros, kartais prireikia ir vaistų. Kai kuriais atvejais pacientui skiriamas švelnus raminamasis preparatas, padedantis jam atsipalaiduoti ir jaustis mažiau įtemptas. Lengvų raminamųjų vaistų pranašumas yra tas, kad pacientas vis tiek gali pasikalbėti su odontologu. Tačiau kartais, atsižvelgiant į atliekamos procedūros tipą, gali prireikti bendrosios anestezijos.