Terminas „odos alergija“ vartojamas apibūdinti reakcijas, atsirandančias odoje, kuri yra jautri alergenams. Yra keletas skirtingų odos alergijų rūšių, ir žmonės gali patirti alergijos atsiradimą bet kuriame amžiuje. Žmonėms, sergantiems kitų tipų alergijomis, kyla didesnė odos alergijos rizika, taip pat žmonėms, sergantiems autoimuninėmis ligomis ir astma.
Asmenims, kenčiantiems nuo alergijos, pažeista oda tampa sausa, šiurkšti ir pleiskanojanti. Dėl sudirginimo jis gali išsipūsti į dilgėlinę, įgauti rausvą spalvą arba net įtrūkti ir išsilieti. Kol alergenas bus pašalintas, oda palaipsniui blogės, o pacientas paprastai patirs didelį diskomfortą, nes oda gali niežėti ir skaudėti. Odos alergijos gali pasireikšti bet kurioje kūno vietoje, ypač ant veido ir rankų.
Kai kurie žmonės turi odos alergiją atopinio dermatito forma. Atopinį dermatitą gali sukelti aplinkos alergenai, tokie kaip naminių gyvūnėlių pleiskanos, kartu su prarytais alergenais. Kartais gali būti sunku atsekti šios odos alergijos priežastį, nes protrūkis gali pasireikšti praėjus kelioms valandoms po poveikio. Lėtinis atopinis dermatitas gali būti daugelio odos alergijos pacientų problema, ypač kai alergiją sukelia aplinkos veiksniai, pavyzdžiui, dulkių erkutės ar žiedadulkės. Pasikartojantys dermatito priepuoliai taip pat gali būti užuomina, kad kažkas yra kažkam alergiškas, ir į juos reikia žiūrėti rimtai, jei pacientas neturi žinomų alergijų.
Alerginis kontaktinis dermatitas yra specifinė odos alergijos rūšis, kuri atsiranda, kai kas nors tiesiogiai liečiasi su alergenu. Pavyzdžiui, žmogus, alergiškas kiaušiniams, gali patirti kontaktinį dermatitą po to, kai kepa pyragą. Kūdikiai taip pat linkę susirgti kontaktiniu dermatitu aplink burną, kai jie pradeda valgyti naujus maisto produktus. Alerginis kontaktinis dermatitas skiriasi nuo dirginančio kontaktinio dermatito – odos reakcijos, kuri atsiranda, kai odą veikia dirginantis, pavyzdžiui, baliklis.
Yra keletas metodų, kurie gali būti naudojami odos alergijoms valdyti. Jei įmanoma, reikia vengti alergeno, o pacientams taip pat gali būti skiriami antihistamininiai vaistai, siekiant sumažinti alerginės reakcijos sunkumą. Kai kurie pacientai gali pradėti skiepytis nuo alergijos, kad sumažintų jų jautrumą, o patys protrūkiai gali būti suvaldomi vietiniais kremais, kurie nuramina niežėjimą ir padeda išspręsti alerginę reakciją. Žmonės, kuriems dėl alergijos pasireiškia lėtinė sausa, pleiskanojanti oda, gali norėti naudoti stiprius drėkinamuosius kremus, kurie padarys odą švelnesnę ir sumažins niežulį.