Odos atrofija yra viršutinių odos sluoksnių plonėjimas, dėl kurio jie tampa trapesni ir linkę į ašaras bei išopėjimą. Pagrindinės struktūros, tokios kaip kraujagyslės, kaulai ir riebalai, taip pat gali tapti ryškesnės ir matomos. Žmonės gali susirgti šia liga dėl daugelio priežasčių, tačiau dvi labiausiai paplitusios yra senėjimas ir vietiniai steroidai, dėl kurių ilgainiui oda plonėja.
Žmonėms, kurių oda yra plona, gali atrodyti, kad ji sukuria nemalonią išvaizdą estetiniu požiūriu, nes po juo labiau matomos venos ir riebalai. Tai taip pat gali sukelti sveikatos problemų. Manoma, kad oda turi apsaugoti kūno vidų, o kai ji yra plona, ji gali lengvai plyšti, todėl infekciniai organizmai patenka į vidų. Tai gali sukelti ligą, taip pat tokias problemas kaip bėrimas, grybelių augimas ant odos ir kt.
Kai odos atrofiją sukelia steroidai, nustojus vartoti vaistus oda gali atsigauti, nors gali prireikti metų ar daugiau, kad atgautų visą storį. Vaistai, skirti padidinti odos ląstelių gamybą, kartais gali būti naudingi norint pagreitinti šį procesą. Vyresnio amžiaus žmonėms odos atrofiją sunku gydyti. Kai kuriais atvejais gali būti naudingi vaistai. Taip pat naudinga naudoti drėkinamąjį kremą, kad oda būtų lanksti ir drėkinama, nes dėl to oda sunkiau pažeidžiama. Pacientai taip pat turi būti budrūs apie ankstyvus odos problemų požymius, kad galėtų imtis atitinkamų veiksmų.
Ankstyvieji įspėjamieji odos atrofijos požymiai yra odos įtampa ar veržimas, skausmas, įdubimai, sausumas ir popierinė tekstūra ar išvaizda bei padidėjęs odos kraujagyslių matomumas. Veidas dažnai yra pirmoji vieta, kur žmonės pastebi problemą, nes ten oda yra jautresnė ir geriau matoma. Pacientai gali susitikti su dermatologu, kad išsiaiškintų galimas priežastis ir pasikalbėtų apie galimas gydymo galimybes, įskaitant vaistus ar odos priežiūros režimo pakeitimus, pvz., švelnesnio muilo naudojimą ir agresyvesnį odos drėkinimą.
Pacientai, sergantys odos atrofija, turėtų įsitikinti, kad kiti priežiūros paslaugų teikėjai žino apie problemą. Kai kurių vaistų vartojimas gali būti draudžiamas pacientams, kurių oda plonėja, o gydytojai taip pat nori būti atsargūs dėl tokių dalykų, kaip klijai ant tvarsčių, antimikrobiniai muilai ir tamponai ir kiti dalykai, kuriuos jie gali naudoti liesdamiesi su paciento oda. Pavyzdžiui, paciento, kurio krūtinės oda yra plona, elektrodai ir laidai elektrokardiografo tyrimui gali traukti odą ir sukelti įpjovimus bei plyšimus.