Ortogoninis dažnio padalijimo tankinimas arba OFDM yra skaitmeninės moduliacijos procesas, kuris šiandien naudojamas kompiuterinėse technologijose. Iš esmės OFDM yra sukonfigūruotas padalinti ryšio signalą į kelis skirtingus kanalus. Kiekvienas iš šių kanalų yra suformatuotas į siauro pralaidumo moduliavimą, o kiekvienas kanalas veikia skirtingu dažniu. OFDM procesas leidžia keliems kanalams veikti artimuose dažnių lygiuose, nepažeidžiant bet kurio vienu kanalu perduodamų duomenų vientisumo.
OFDM istorija siekia septintąjį dešimtmetį. Tuo metu reikėjo veiksmingiau panaudoti pralaidumo perdavimą, nesukuriant situacijų, kai signalai būtų veikiami reiškinio, vadinamo „crosstalk“. Iš esmės skersinis pokalbis įvyksta, kai vienu metu transliuojami du garso šaltiniai. Galutinis rezultatas yra tas, kad kiekvienos transliacijos pranešimas yra iš dalies užtemdytas visiems, kurie bando klausytis bet kurio iš pranešimų. „Crosstalk“ galima palyginti su dviem žmonėmis, kurie pasirenka kalbėti, kai jau kalba kitas asmuo.
Paprastai OFDM procesas yra orientuotas į tai, kad būtų išvengta skersinio pokalbio ar bet kokių kitų išorinių trukdžių perdavimo kokybei. Tačiau šis metodas turi tam tikrų ribotų galimybių bandyti pagerinti perdavimo kokybę. Pavyzdžiui, kartais galima naudoti OFDM, kad būtų sumažintas foninis perdavimo triukšmas arba padidintas garsumo lygis, jei perdavimo garsas yra silpnas.
OFDM naudojimas yra paplitęs visame pasaulyje. Daugelis radijo tinklų visame pasaulyje naudoja OFDM savo transliavimo diapazonams aptarnauti. Kai kurios radijo mėgėjų sistemos taip pat naudoja OFDM elementus signalams siųsti. Yra keletas OFDM programų, kurios puikiai tinka skaitmeninės televizijos garso komponentui, taip pat galima pasinaudoti OFDM, kad padidintumėte interneto ryšio per standartinę telefono liniją greitį. Atsiradus daugiau belaidžio ryšio metodų, OFDM taip pat randa vietą vietiniuose belaidžiuose tinkluose.