Ofšorinės bankininkystės licencija leidžia jos turėtojui vienoje šalyje valdyti banką, kuris teikia paslaugas indėlininkams, kurie yra kitų šalių rezidentai. Licenciją išduoda šalis, kurioje veikia bankas, o tai nebūtinai yra šalis, kurios savininkas yra pilietis ar rezidentas. Paprastai šiose šalyse taikomi maži arba net nuliniai mokesčių tarifai, o tai reiškia, kad indėlininkai gali sumažinti savo mokesčių sąskaitas dirbdami banke ten, o ne savo šalyje. Tačiau daugelis šalių, įskaitant Jungtines Amerikos Valstijas, vis dar reikalauja, kad gyventojai mokėtų mokesčius už savo ofšorinėse banko sąskaitose turimas sąskaitas, jei mokesčių pareigūnai gali įrodyti, kad tokių turimų yra.
Daugelis ofšorinės bankininkystės licencijos turėtojų nėra suinteresuoti valdyti banką ir nepriima indėlių iš visuomenės. Vietoj to, jie sieks valdyti banką, kuris egzistuoja tik tam, kad tvarkytų jiems priklausančio verslo finansus ir valdo savo gyvenamojoje šalyje. Dėl šios sąrankos gali būti taikomi mažesni mokesčiai ir didesnis privatumas, naudojant tiek legalius, tiek nelegalius metodus.
Yra du pagrindiniai ofšorinės bankininkystės licencijų tipai. Bendroji licencija, dažnai vadinama A klasės licencija, leidžia jos turėtojui užsiimti visų rūšių bankine veikla. Ribota licencija apribos jos turėtoją licencijoje nurodyta veikla.
Daugumai šalių, siūlančių ofšorinės bankininkystės licencijas, reikės ir metinio mokesčio, ir įmokėto kapitalo. Sumos gali labai skirtis, nors praktiškai kiekvienu atveju įmokėtas kapitalas yra gerokai didesnis nei metinis mokestis. Mokestis atitenka šalies vyriausybei, o įmokėtas kapitalas naudojamas kaip banko grynieji pinigai ir suteikia tam tikrą saugumo lygį, kad bankas išliks mokus ir veiks.
Vienas iš svarbiausių skirtumų tarp šalių, kurios siūlo ofšorinės bankininkystės licenciją, yra požiūris į apmokestinimą. Šalys, siūlančios „visiškai atitinkančią“ sistemą, visapusiškai bendradarbiaus su šalių, kuriose gyvena indėlininkai, mokesčių institucijomis. Kitos šalys siūlo minimalų bendradarbiavimą arba jo nedaro.
Užsieninės bankininkystės licencijas reikėtų gauti tik iš atitinkamų vyriausybinių institucijų. Daugelyje senesnių licencijų yra sąlyga, kad licencija gali būti perduota, o tai reiškia, kad jas galima parduoti kam nors kitam. Tačiau daugumoje tokias licencijas išduodančių šalių galioja įstatymai, draudžiantys perdavimą, ir šie įstatymai viršija bet kokias pačios licencijos nuostatas. Pagrindinė to priežastis – užtikrinti, kad visi licencijų turėtojai praeitų vyriausybės patikros procesą.