Ogilvie sindromas yra žarnyno sutrikimas, kai storoji žarna radikaliai išsiplečia ir atrodo užsikimšusi, nors fizinės obstrukcijos nėra. Ši būklė dažniausiai pastebima pacientams, kurie jau serga ir yra hospitalizuoti dėl kitų ligų. Yra žinoma, kad chirurgija, neurologinės problemos ir tam tikri vaistai padidina Ogilvie sindromo išsivystymo riziką. Gydant reikia teikti palaikomąją priežiūrą ir valdyti pagrindinę priežastį.
Pacientui, sergančiam Ogilvie sindromu, gali pasireikšti pilvo skausmas ir patinimas, jį gali pykinti ar užkietėti viduriai. Rentgeno nuotraukoje matomas gaubtinės žarnos išsiplėtimas. Prieš diagnozuodami pacientą, gydytojai turi atmesti galimas problemas, tokias kaip faktinė obstrukcija ar žarnyno perforacija. Neatidėliotina priežiūra paprastai apima maisto ir vandens suvartojimo per burną sumažinimą, skysčių įvedimą į veną elektrolitų pusiausvyrai subalansuoti ir pacientų skatinimą išgerti dujų. Kartais įvedamas nazogastrinis vamzdelis.
Jei pacientai nepagerėja per vieną ar dvi dienas arba atrodo, kad būklė greitai blogėja, gali būti svarstoma chirurginė intervencija. Chirurgija gali būti rizikinga, nes pacientas dažniausiai jau serga ir jam gali padidėti komplikacijų rizika procedūros metu. Chirurgų komanda rūpinasi, kad visos procedūros metu pacientą stebėtų, ar neatsiranda nerimo požymių.
Taip pat žinomas kaip ūminė storosios žarnos pseudoobstrukcija, nes ji greitai prasideda ir veikia kaip storosios žarnos obstrukcija, nors taip nėra, Ogilvie sindromas gali būti susijęs su dideliu mirtingumu. Tyrimai su pacientais, sergančiais šia liga, rodo, kad pati būklė paprastai nėra mirtina, kai ji gydoma, tačiau problema yra gretutinės ligos, dėl kurių išsivysto žarnyno sutrikimas. Pacientai dažnai sunkiai serga ir yra intensyviosios terapijos skyriuje, o jų organizmas sunkiai susidoroja su fiziniu stresu, susijusiu su šios būklės atsiradimu.
Kai pacientui diagnozuojamas Ogilvie sindromas, gali būti naudinga gauti informacijos apie tai, kas lėmė problemos išsivystymą ir kaip gydytojai planuoja tęsti gydymą. Gydymo galimybės gali būti labai įvairios, todėl gali būti naudinga pasikonsultuoti su specialistu dėl antrosios nuomonės. Ūmiai sergančių pacientų gydymas gali būti sudėtingas ir susijęs su daugybe veiksnių. Svarbu žinoti, kad net ir labai dėmesingai prižiūrint bei agresyviai gydant kai kurie pacientai nepasveiksta, nes jų organizmas buvo labai apkrautas. Gydytojai gali rekomenduoti konservatyvesnius metodus kartu su skausmo valdymu tais atvejais, kai jie mano, kad pasveikimas yra mažai tikėtinas.