Okliuzinis tvarstis yra medicininis tvarstis, kuris užsandarina žaizdą nuo oro ir skysčių, taip pat apsaugo nuo virusų, bakterijų ir kitų organizmų įsiskverbimo. Nors joks tvarsliava negali užtikrinti visiškai tobulo sandarumo, okliuziniai tvarsčiai yra artimi. Kartais jas parduoda vaistinės, taip pat jų galima įsigyti medicinos prekių kataloguose. Paprastai jie skirti naudoti ligoninėse ir klinikose, juos gali pritaikyti sveikatos priežiūros specialistas.
Yra keletas priežasčių, kodėl gydytojas gali norėti naudoti okliuzinį tvarstį, o ne įprastą tvarstį, leidžiantį žaizdai kvėpuoti. Viena iš priežasčių yra užtikrinti, kad vietinis tepalas gerai įsiskverbtų į žaizdą. Tvarsliava užsandarina žaizdą, kad tepalas negalėtų išgaruoti, o pats tvarsliava sugeria minimalią jėgą, o tepalą įstumia į žaizdą, o ne kempine nuo odos paviršiaus.
Kita priežastis naudoti okliuzinį tvarstį yra alergijos testas. Tiriant įtariamus ar galimus alergenus, žaizdai užsandarinti galima uždėti okliuzinį tvarstį. Tai apriboja ore ar skysčiuose esančių alergenų įsikišimą, o žaizdos plotą nuolat veikia alergenas, kuris nebus išgarintas, nesugertas tvarsčiu ir neišplaunamas skysčių. Tai gali suteikti labiau kontroliuojamą testavimo aplinką.
Siurbiamos krūtinės žaizdos taip pat gali būti gydomos okliuziniu tvarsčiu, o tokie tvarsčiai taip pat gali būti naudojami pacientams, kuriems buvo iš dalies išdarinėtas vidurius, kol pacientas bus gydomas chirurginiu būdu. Kartu su marle, okliuzinis tvarstis taip pat gali išlaikyti žaizdą drėgną. Jis taip pat gali būti naudojamas su kempinėmis ar marle, suvilgytomis tokiomis medžiagomis kaip antibiotikai, ir naudojamas tam tikrų tipų žaizdoms gydyti.
Tokie tvarsčiai dažniausiai būna plokščių lakštų, kuriuos, jei reikia, prieš pritvirtinant lipnia juosta, galima supjaustyti pagal dydį. Užklijavus visas tvarsčio puses, bus sukurtas tvirtas sandarumas, o palikus vieną pusę atvirą, gali susidaryti vožtuvas arba sklendė, o tai gali būti pageidautina tam tikrose situacijose. Kaip ir kitus tvarsčius, okliuzinius tvarsčius reikia periodiškai tikrinti ir keisti, kad sumažėtų infekcijos ir kitų komplikacijų rizika. Dėl rimtų sužalojimų tvarsčius gali keisti slaugytoja, gydytojas arba medicinos technikas, o mažesnius sužalojimus gali valdyti pats pacientas, vadovaudamasis medicinos paslaugų teikėjo nurodymais.