Oksitocinas yra hormonas, kuris vaidina gyvybiškai svarbų vaidmenį reprodukcinėje sistemoje. Smegenyse jis dalyvauja elgesyje, įskaitant socialinius ryšius. Baltymas, vadinamas oksitocino receptoriumi, leidžia ląstelėms atpažinti šį hormoną ir į jį reaguoti. Šį receptorių galima rasti kai kuriose pieno liaukos ir gimdos srityse bei keliose smegenų struktūrose.
Steroidiniai hormonai padeda reguliuoti geno, koduojančio oksitocino receptorių, ekspresiją. Pavyzdžiui, estrogeno buvimas padidina genų ekspresiją, taigi ir bendrą oksitocino receptorių lygį ląstelėje. Oksitocinas turi daug poveikių nėštumo metu, pavyzdžiui, susitraukia gimda ir vėliau, pavyzdžiui, išsiskiria pienas. Steroidų lygis padeda nustatyti oksitocino receptorių buvimą šiuo laikotarpiu, todėl gimda ir pieno liaukos gali į tai reaguoti.
Kai kurie neuronai išskiria oksitociną, o receptoriai, esantys smegenų struktūrose, pvz., smegenų kamiene, branduolyje ir migdoliniame kūne, leidžia smegenims reaguoti į šį hormoną. Jis susijęs su motinos elgesiu, socialiniais santykiais ir seksualiniu elgesiu. Jį koduojančio geno variacijos gali paaiškinti kai kuriuos šio elgesio skirtumus tarp asmenų.
Viename tyrime buvo tiriama, kaip oksitocino receptorių geno skirtumai gali turėti įtakos prosocialiniam elgesiui. Tyrėjai nustatė ryšį tarp geno ir dalyvių elgesio žaidime, kuriame buvo duodama pinigų. Kai kurie dalyviai turėjo geno kopiją, kuri paskatino sukurti daugiau receptorių. Šie asmenys buvo linkę skirti daugiau pinigų kitam žaidimo žaidėjui.
Kiti tyrime dalyvavę asmenys turėjo receptoriaus geno kopiją, kuri skatino genų slopinimą. Dėl to nesukurtų tiek daug oksitocino receptorių ir sumažėtų atsakas į hormoną. Asmenys, turintys šį geno variantą, buvo linkę skirti mažiau pinigų kitam žaidimo žaidėjui. Tyrimas rodo, kad šio receptoriaus ekspresijos pokyčiai gali turėti didelės įtakos socialiniam funkcionavimui.
Autizmo ligai būdingas asocialus elgesys, be daugelio kitų simptomų. Oksitocino receptoriaus geno ekspresija gali turėti įtakos tokiam elgesiui. Įrodyta, kad autizmu sergantys asmenys turi mažesnę šio receptoriaus išraišką nei neautistai. Šis skirtumas galėtų paaiškinti bent kai kuriuos socialinio elgesio pokyčius, pastebėtus sergant autizmu. Oksitocino receptorius lemia, kaip žmonės reaguoja į oksitociną, ir tai turi įtakos ne tik reprodukcijos procesams, bet ir sudėtingoms socialinėms sąveikoms.