Okuloginė krizė yra klinikinis požymis, kai paciento akių obuoliai spazmuoja ir pasislenka į ekstremalią fiksuotą padėtį, dažnai žiūri į viršų arba į šonus. Pacientas praranda akių kontrolę ir gali pasireikšti lydintys simptomai, tokie kaip seilėtekis, sustingęs kaklas ir psichologiniai sutrikimai, priklausomai nuo pagrindinės priežasties. Norint atpalaiduoti raumenis, kurie kontroliuoja akių judesius, ir leidžia akims patekti į natūralesnę poilsio padėtį, gali būti skiriami vaistai, tokie kaip raumenis atpalaiduojantys vaistai.
Ši būklė yra distonijos, kai nenormalūs raumenų susitraukimai sukelia skausmingus spazmus ir nepageidaujamus judesius, pavyzdys. Pacientams, sergantiems tam tikrais neurologiniais sutrikimais, pvz., Parkinsono liga, gali išsivystyti okuloginė krizė ir tai taip pat gali būti vertinama kaip nepageidaujama reakcija į vaistus, įskaitant receptinius vaistus ir pramogines medžiagas. Žmonėms, patiriantiems didelį stresą, kai kuriais atvejais taip pat gali išsivystyti distonija, o stresas yra žinomas veiksnys žmonėms, kurie anksčiau sirgo okulogine krize.
Kiekvieno paciento akių judesiai gali skirtis; jie gali išsiskirti, pasisukti į vidų ar kitais būdais, nes aplink akies obuolį esantys raumenys spazmuoja ir patiria įtampą. Okuloginė krizė pacientui gali būti skausminga ir nepatogi. Kai jis išnyksta, pacientas gali jausti didelio nuovargio požymius ir paprastai palengvėja nuo psichologinių simptomų, tokių kaip susijaudinimas ir baimė. Emocinis išgyvenimas ar kitoks narkotikų poveikis gali sukelti spazmų pasikartojimą ir sukelti naują epizodą.
Pacientą supančius žmones gali trikdyti arba išgąsdinti fiksuota akių padėtis ir akivaizdus paciento fizinis išgyvenimas. Išlikti ramiam šalia paciento, naudojant neutralų, raminantį balsą ir aiškiai pasakius, kad pagalba yra pakeliui, padės sumažinti paciento stresą ir susijaudinimą, net jei pacientas negali tiesiogiai reaguoti epizodo metu. Stresas gali pailginti okulogirinės krizės epizodą ir sukelti psichologinius simptomus, tokius kaip šaukimas ar vaidyba.
Kai atrodo, kad paciento akys juda neįprastai arba yra įtemptos, reikia kreiptis į gydytoją, jei medicininė pagalba dar nesuteikiama. Distonijos gali būti rimtos medicininės problemos požymis, todėl gali prireikti skubaus gydymo. Gydytojas gali ištirti pacientą, surinkti anamnezę ir paskirti tinkamą gydymą, kad išspręstų krizę ir būtų patogiau. Išsprendus pradinę problemą, galima ištirti ilgalaikį gydymą, pvz., pakeisti paciento vaistus, kad būtų išvengta distonijos priežasčių.