Oligopolija yra situacija, kai rinkoje dominuoja nedaug didelių įmonių, kurios užima didžiąją dalį savo teikiamų produktų ir paslaugų rinkos dalies. Dažnas pavyzdys, matomas daugelyje šalių, yra korinio ryšio telefonų pramonė, kur paprastai saujelė didelių įmonių užima 80 % ar daugiau rinkos. Kai kurios susijusios sąvokos apima monopoliją, kai rinkoje dominuoja tik viena įmonė, ir duopoliją, kai dvi įmonės turi didžiąją rinkos dalį.
Oligopolijos dažnai atsiranda natūraliai, kai įmonės auga ir pradeda užimti didesnę rinkos dalį, išstumdamos mažesnes įmones arba jas įsisavindamos. Laikui bėgant įmonių, siūlančių tam tikrus produktus ir paslaugas, skaičius pradeda mažėti, o vartotojai pasikliauja keliomis didelėmis įmonėmis, o ne mažesnių įmonių tinklu. Oligopolijoje didelės įmonės linkusios kontroliuoti kainas ir prieigą, todėl kitoms įmonėms labai sunku įsiveržti į rinką. Tai taip pat labai apsunkina jų dominavimą pramonėje.
Didelės įmonės neišvengiamai plėtoja tarpusavio priklausomybę, nes vienos įmonės veiksmai daro didelę įtaką kitoms. Kai įmonė mažina kainas, siūlo naujas paslaugas ar kuria naujus produktus, konkurentai turi sekti pavyzdžiu arba rizikuoti prarasti klientus. Tai gali atrodyti kaip slaptas susitarimas ir kainų nustatymas, o kartais reguliavimo institucijoms sunku nustatyti, kada oligopolijoje esančios įmonės iš tikrųjų veikia nepriklausomai, o kada jos bendradarbiauja kaip kartelis, siekdamos nustatyti rinkos sąlygas.
Oligopolija gali būti nepalanki vartotojams. Kadangi tik kelios didelės įmonės siūlo labai panašias pasirinkimo galimybes, žmonėms gali kilti problemų ieškant produktų ir paslaugų konkurencingomis kainomis. Jei jie gali rasti mažesnes įmones, jie gali gauti geresnį pasiūlymą, tačiau daugelis šių įmonių stengiasi išplėsti savo pasiekiamumą ir produktų asortimentą. Didžiosios firmos taip pat gali aktyviai dalyvauti vyriausybės lobizme, kad padidintų tikimybę priimti jų interesams palankius įstatymus, o tai gali pakenkti mažoms įmonėms.
Vyriausybės nesiims veiksmų oligopolijai susilpninti, nebent ras aiškių kainų nustatymo įrodymų arba joms kyla susirūpinimas, kad įmonė gali tapti monopolija. Kai didelės įmonės įsigyja viena kitą, joms gali tekti atlikti reguliavimo patikrinimą, kad nustatytų, ar dėl susijungimo atsiras viena dominuojanti įmonė. Vyriausybė gali reikalauti, kad įmonės parduotų padalinius, kad to išvengtų, jei jos nori parduoti.