„OpenGL®“ dažymo įrankis yra programa, skirta suteikti vartotojui galimybę sukurti vaizdą, kuris atvaizduojamas naudojant OpenGL® grafikos biblioteką ir galbūt aparatinės įrangos funkcijas bei pagreitį. Skirtumas tarp OpenGL® dažymo įrankio ir kitų dažymo programų yra tas, kad OpenGL® yra pagrįsta trimate (3D) geometrija, o dauguma kitų dažymo programų naudoja dvimačius (2D) plokščius paviršius. 2D dažymo programa įrašo pikselių spalvas, o 3D dažymo programa – figūras, kurias vėliau bus galima lengvai manipuliuoti. „OpenGL®“ dažymo įrankio naudojimas turi pranašumų, palyginti su kai kuriomis standartinėmis 2D dažymo programomis, tačiau taip pat gali kilti keletas komplikacijų, dėl kurių gali būti sunku jį naudoti kai kuriose kompiuterinėse sistemose arba būti netinkamas tam tikroms programoms.
Paprasčiausia prasme bet kuri programa, kuri naudoja OpenGL® kaip išvesties metodą sąsajai ir drobei pateikti arba rodyti, techniškai yra OpenGL® dažymo įrankis. Yra būdų, kaip programa gali būti visiškai 2D orientuota, paprasčiausiai pakeitus tekstūros žemėlapį plokščiame stačiakampyje, tokio pat dydžio kaip žiūrėjimo sritis, kad būtų galima piešti. Tačiau OpenGL® naudojimas tokio tipo programoms gali būti nenaudingas, nes reikės sukurti daugybę sprendimų, kad būtų pakirstas natūralus 3D grafikos bibliotekos polinkis.
Dažniau OpenGL® dažymo įrankis labai panašus į vektorinės grafikos programą. Tai reiškia, kad vartotojui programos drobėje nubrėžus liniją, apskritimą ar raištelį, ji įrašoma kaip geometrinė figūra, o ne pikselių rinkinys. Kai apibrėžiama formos geometrija, tampa neįtikėtinai lengva modifikuoti tik tą vienintelį objektą, neatsižvelgiant į likusį nupieštą vaizdą. 2D programose tai gali būti sudėtinga, nes pikselių informacija gali būti dviprasmiška, o tam tikroms sritims atskirti ir manipuliuoti gali prireikti laiko.
Kitas galingas OpenGL® dažymo įrankio panaudojimas yra 3D paviršiaus arba tinklelio tekstūravimas arba dažymas. Tai reiškia, kad 3D objektas rodomas kaip sujungtų trikampių, vadinamų trikampio tinkleliu, serija, o tada vartotojui leidžiama piešti objekto paviršių. Tai naudinga 3D menininkams, nes nudažius paviršių galima sukurti ir išsaugoti vaizdo failą, kad objektą būtų galima susieti su tekstūra realiuoju laiku 3D programoje, programoje ar žaidime. Kai kuriais atvejais to reikia dėl to, kad plokščias 2D tekstūros vaizdas atrodys nenuspėjamai iškraipytas, kai jis nebus apvyniotas aplink 3D objektą.
OpenGL® naudojimas kaip programos rodymo metodas gali sukelti problemų kai kuriose sistemose. Ne visos vaizdo plokštės palaiko OpenGL®, o kai kurios turi našumo problemų dėl tvarkyklių. Taip pat yra sistemų, kurios tik emuliuoja OpenGL® atvaizdavimą, o tai reiškia, kad programinė įranga iš tikrųjų atlieka apdorojimą, o ne grafikos plokštę, todėl atvaizdavimas vyksta labai lėtai.