Kas yra operacijų autentifikavimas?

Operacijų autentifikavimas reiškia internetinį paskyros naudotojo identifikavimo būdą, siekiant užtikrinti, kad asmuo būtų įgaliotas naudoti tą paskyrą. Ši sistema paprastai prašo konkrečios informacijos, pvz., slaptažodžio ir vartotojo identifikavimo numerio, kad būtų galima patikrinti leidimus. Kitų tipų prašoma informacija gali būti motinos mergautinė pavardė, gimimo vieta arba vartotojo pirmojo vaiko vardas. Seanso metu gali būti prašoma papildomos operacijos autentifikavimo informacijos, nes kartais kiti gali pasiekti operacijos informaciją, kai sesija yra aktyvi. Tam tikra operacijų autentifikavimo programinė įranga taip pat gali patikrinti vartotojo kompiuterio informaciją ir įpročius bei palyginti dabartinę seansą su saugoma informacija.

Įprastos operacijų autentifikavimo programos yra tos, kurios apima vartotojų paskyras, įskaitant banko, pardavimo ir asmeninę informaciją. Klientų, norinčių atlikti banko pavedimus, gali būti paprašyta pateikti operacijų autentifikavimo numerius (TAN) arba seanso pradžioje iš naujo įvesti pirminę prisijungimo informaciją. Tam tikros pardavimo svetainės taip pat naudoja šį procesą, kad patikrintų, ar perka pirminis klientas ir ar pardavimo operacijos informacija yra teisinga. Įmonėms, kurios kuria klientų paskyras, kuriose yra asmeninė informacija, pvz., medicininės sąskaitos arba nuomos registrai, paprastai reikalauja tam tikros formos operacijų autentifikavimo, kad patikrintų, ar nauja paskyra yra teisėta.

Kadangi trečioji šalis gali naudoti sudėtingą programinę įrangą ir užgrobti arba pavogti operaciją, norint patikrinti vartotojo tapatybę, svarbu atlikti tam tikro tipo autorizacijos procesą. Tai ypač pasakytina apie didelius pirkinius ar banko pavedimus, pinigus, kurie siunčiami į anksčiau nenaudotą sąskaitą, arba prekes siunčiant kitu adresu nei sąskaitos turėtojas. Problema, susijusi su operacijų autentifikavimo kaip saugumo metodu, yra ta, kad kartais vis dar gali neleistinas asmuo prieiti prie informacijos, o tai gali sukelti vagystę ar sukčiavimą. Kai trečioji šalis užgrobia seansą, užgrobėjas gali gauti visą arba pradinę operacijų autentifikavimo informaciją iš seanso ir naudoti ją neteisėtai.

Kai kurios sistemos tikrina kliento fizinę vietą ir kitą identifikuojančią informaciją, įskaitant ankstesnį vartotojo naudojimo modelį ir kompiuterio interneto protokolo (IP) adresą. Neįprasti rezultatai suaktyvins papildomos prieigos informacijos užklausą. Tai naudinga tik tais atvejais, kai asmuo yra nuolatinis klientas, tačiau tai gali būti labai naudinga siekiant užkirsti kelią banko sukčiavimui.

Veiksmingesnis būdas apsaugoti operacijų turinį yra naudoti papildomas saugos priemones, pvz., operacijų patikrinimą. Šis metodas prie operacijos autentifikavimo prideda pačios operacijos vientisumo patikrinimo priemonę. Neteisėtiems vartotojams tampa daug sunkiau užfiksuoti perduodamą informaciją tokioje sistemoje, ypač kai perduodami duomenys yra sistemos užšifruoti.