Optimistas yra žmogus, kuris mąsto teigiamai arba „žiūri iš gerosios pusės“. Optimizmas – tai požiūris, kad atsitiks geri dalykai, net jei situacija šiuo metu gali pasirodyti ne visai teigiama. Tai yra pesimisto priešingybė.
Pesimistas sutelkia dėmesį į neigiamus situacijos aspektus, o optimistas – į teigiamus aspektus. Pusiau tuščia/pusiau pilna taurė yra klasikinis optimizmo ir pesimizmo skirtumo pavyzdys. Šis žmogus matys stiklinę pusiau pilną, nes įvertins, kad dar liko pusė stiklinės. Kita vertus, pesimistas tą patį stiklą matys kaip pustuštę ir susikoncentruos į tai, ko stiklinėje trūksta arba nebėra.
Seras Winstonas Churchillis buvo save apibūdinantis optimistas. Jis pasakė: „Aš esu optimistas – atrodo, kad nėra daug naudos būti kuo nors kitu“. Teigiami mąstytojai linkę būti atviresni galimybėms, nes, skirtingai nei pesimistai, jie linkę nenuvertinti to, kas gali egzistuoti. Pastebėta, kad Helen Keller sako, kad „joks pesimistas niekada neatskleidė žvaigždžių paslapties, neišplaukė į neatrastą žemę ar neatidarė naujų durų į žmogaus dvasią“.
Tačiau tokie žmonės buvo kritikuojami už tai, kad jie taip teigiamai vertina dalykus, kad galbūt vengia realybės. Jie dažnai apibūdinami tokiais posakiais kaip „matyti pasaulį pro rožinius akinius“ arba „galvos įmetimas į smėlį“, nes jie gali pamatyti kažką teigiamo, o galbūt ne. Danieliui J. Keardonui priskiriamas komentaras, kad „Ilgainiui gali pasirodyti, kad pesimistas teisus, bet optimistas turi geriau praleisti laiką kelionėje“.
Optimistai paprastai nėra pasyvūs, norėdami, kad situacijos būtų geriausios, bet sakoma, kad jie linkę imtis iniciatyvos, kad viskas būtų geriau. Tyrimai rodo, kad jie turi mažesnę depresijos riziką nei pesimistai, be to, jų bendra sveikata yra geresnė. Teigiama, kad jie taip pat turi geresnius įveikimo įgūdžius, nes jie linkę suvokti, ką gali kontroliuoti ir ko ne, kad padėtų savo gyvenimui paversti pozityvesnį.