Optinė plona plėvelė – tai danga, kuri dedama ant stiklinių arba skaidraus plastiko lęšių. Užtepus optinę ploną plėvelę, ji pakeičia šviesos, kuri praeina pro objektyvą, pobūdį, lūždama arba atspindėdama tam tikrus bangos ilgius. Plonos plėvelės savybės gali pakeisti trumpo bangos ilgio diapazono arba didelio diapazono savybes, priklausomai nuo plėvelės savybių. Šio tipo plonos plėvelės kūrimo procesas yra labai techninis ir turi būti atliekamas specialioje laboratorijoje.
Vienas iš būdų, kaip ant objektyvo uždėti optinę ploną plėvelę, yra reaktyvusis purškimas. Šio proceso metu plonos plėvelės medžiagos molekulės yra elektriškai įkraunamos vakuuminėje kameroje ir galiausiai nusėda ant lęšio. Tačiau cheminio nusodinimo garais metu išgarintos optinės plonos plėvelės medžiagos molekulės jungiasi su kitomis molekulėmis, kurios chemiškai pritraukia lęšio medžiagą.
Optinės plonos plėvelės gali būti naudojamos įvairiais būdais. Lęšio danga gali būti sukurta taip, kad trukdytų ir panaikintų tam tikrus šviesos bangos ilgius. Tai veiksmingai blokuoja šių spalvų patekimą per filtrą. Plona plėvelė gali būti sukurta taip, kad sustiprintų tam tikrus bangos ilgius. Taip pat galima sukurti optinę ploną plėvelę, kuri veiktų siaurame arba plačiame šviesos bangų ilgio diapazone nuo infraraudonųjų spindulių iki ultravioletinių spindulių.
Daugelis optinių įrenginių vienu metu naudoja daugiau nei vieną optinę ploną plėvelę. Jie gali būti dedami vienas ant kito ant to paties pagrindo gabalo. Kelių iš šių plėvelių pritaikymas tam pačiam objektyvui leidžia įrenginiui vienu metu keliais būdais modifikuoti tai, kas matoma pro objektyvą.
Daugelyje pramonės šakų naudojamos optinės plonos plėvelės. Pavyzdžiui, optines dangas galima naudoti ant oro ir erdvėlaivių. Jie dažnai skirti apsaugoti nuo žalingų šviesos bangų ilgių pro stiklą plokštumoje ar erdvėlaivyje ir suteikti šiems paviršiams stiprumo. Optinė plona plėvelė taip pat gali būti naudojama teleskopams, mikroskopams ir fotoaparatų objektyvams, kur jie dažnai naudojami kaip filtrai.