Legendinis graikų mitų lyrininkas Orfėjas daug kartų buvo traktuojamas operoje, ypač daug dėmesio skiriant jo žmonos Euridikės žūčiai ir Orfėjo bandymams išvaduoti ją iš požemio. Operinius kūrinius sukūrė tokie žymūs kompozitoriai kaip Monteverdi, Telemannas, Rameau, Gluckas, Haydnas, Offenbachas, Debussy, Milhaudas, Birtvislas. Šiame straipsnyje daugiausia dėmesio skiriama Christopho Glucko operoms, kurios yra tarp jo vadinamųjų „reforminių operų“.
Gluckas parašė dvi Orfėjo ir Euridikės operas: vieną italų kalba, pavadintą Orfeo ed Euridice, o antrąją prancūzų kalba, pavadintą Orfė ir Euridikė. Kiekviena opera yra trijų veiksmų, itališka versija pagal Ranieri de’ Calzabigi libretą ir prancūziška versija pagal Pierre’o Louis Moline’o libretą. Itališka versija apibūdinama kaip azione teatrale, ji buvo atidaryta Vienoje, Burgtheater 5 m. spalio 1762 d. Prancūzų versija apibūdinama kaip Tragédie opera ir atidaryta Paryžiuje 2 m. rugpjūčio 1774 d.
Dviejų „Orfėjo“ ir „Euridikės“ versijų siužetinės linijos yra panašios, nors scenų padalijimas skiriasi. Pirmajame Orfėjo ir Euridikės veiksme susirenkama prie Euridikės kapo, o Orfėjas gedi kartu su nimfomis ir piemenimis. Kai jie išvyksta, Orfėjas supyksta ant dievų ir nusprendžia sugrąžinti Euridikę. Kupidonas atvyksta ir atskleidžia Orfėjui, kad Džovė suteiks jam galimybę išvaduoti Euridikę iš Hado: kelias atviras, bet Orfėjas dainuodamas turi nugalėti Furijas. Yra vienas draudimas: Orfėjas neturi žiūrėti į Euridikę, kol jie negrįžta į Žemę, kitaip jie bus atskirti amžiams. Orfėjas supranta, kad toks elgesys suerzintų Euridikę, bet sutinka su sąlygomis.
Orfėjo ir Euridikės II veiksme Orfėjas patenka į požemį ir jam iškart gresia furijos bei demonai. Jis prašo jų užuojautos, ir jie pagaliau sujaudinti leidžia jam tęsti kelionę į Eliziejų. Eliziejaus laukuose Orfėjas klausinėja rastas palaimintąsias dvasias, kurios jam sako, kad ateina Euridikė. Ji atvyksta, o Orfėjas pradeda ją vesti, nežiūrėdamas tiesiai į ją.
Orfėjo ir Euridikės III veiksmas prasideda Orfėjo raginimu Euridikei paskubėti jį sekti. Ji yra sutrikusi ir įtari, jie ginčijasi, bet jis negali paaiškinti. Kai Euridikė apalpsta, Orfėjas atsigręžia į ją ir ji miršta, paversdama Orfėją vėl gedulu. Nuniokotas Orfėjas ruošiasi atimti sau gyvybę, kad vėl prisijungtų prie Euridikės, kai Kupidonas grįžta su žinute. Orfėjas įrodė savo ištikimybę ir taip sakydamas, vėl atneša gyvą Euridikę pas Orfėją. Orfėjas ir Euridikė kartu su Kupidonu ir piemenimis bei piemenaitėmis džiaugiasi.