Organinis mulčias – tai medžiaga, kuri dedama ant sodo žemės paviršiaus, siekiant apsaugoti sodinukus ir pagerinti dirvožemio struktūrą. Mulčias laikomas ekologišku, jei jis pagamintas iš medžiagos, kuri anksčiau buvo gyva augalinė medžiaga. Organinio mulčio pavyzdžiai yra susmulkinti lapai, kompostas ir susmulkintos kukurūzų burbuolės.
Sodininkai naudoja organinį mulčią, kad sumažintų augančių augalų stresą. Mulčias tai atlieka padėdamas dirvožemiui išlaikyti drėgmę, sumažindamas garavimą. Dėl to augalus ir medžius reikia laistyti rečiau ir patirti mažesnį sausros stresą. Organinis mulčias veikia kaip izoliatorius, palaikydamas dirvožemį santykinai pastovioje temperatūroje. Tai gali būti ypač naudinga pavasarį, kai šiltesnė dirvožemio temperatūra skatina augalų augimą.
Jei organinis mulčias užtepamas teisingai ir jame nėra piktžolių sėklų, organinis mulčias neleis piktžolėms dygti. Mulčias neleidžia šviesai patekti į sėklas. Jei piktžolės spėja sudygti, storas mulčio sluoksnis neleis piktžolių daigams pasiekti paviršiaus.
Organinis mulčias lėtai suyra į dirvą, pridedant nedidelius kiekius maistinių medžiagų. Skilimo procesas pritrauks sliekus ir pagerins dirvožemio struktūrą, pagerindamas aeraciją ir drenažą. Apsauginis mulčio sluoksnis padės išvengti sutankinimo dėl smarkių liūčių ar vaikščiojimo šlapia dirva.
Yra tam tikrų problemų, susijusių su organinio mulčio naudojimu, tačiau daugelį jų galima kontroliuoti arba lengvai ištaisyti. Drėgno klimato sąlygomis organiniai mulčiai gali išlaikyti per daug drėgmės. Drėgnas mulčias gali sutankinti ir matuoti, pritraukdamas graužikus arba skatindamas grybelio ir pelėsio augimą. Sodininkai gali to išvengti periodiškai purendami arba maišydami mulčą. Jei šlapias mulčias yra nuolatinė problema, plonesnis sluoksnis leis daliai drėgmės išgaruoti.
Dauguma organinių mulčių šiek tiek padidina dirvožemio pH lygį, nes medžiagos irsta, todėl dirvožemis yra šiek tiek šarminis. Iš sumedėjusių medžiagų pagamintų mulčių irimo procesas taip pat mažina azoto kiekį dirvožemyje, todėl retkarčiais reikia tręšti azoto turinčiomis trąšomis. Azoto trūkumas neleidžia augalams panaudoti visų dirvoje esančių maistinių medžiagų, net jei dirva kitu atveju yra gana derlinga.
Mulčiuoti reikia pavasarį, dirvai įšilus. Priešingu atveju mulčias gali slopinti pavasario augimą, nes dirvožemis bus per vėsus. Mulčiuoti negalima, kol nauji sodinukai nepasiekia 4–6 colių (10–15 cm) aukščio.