Oro klizma yra gydymo būdas, kai oras įšvirkščiamas į gaubtinę ir tiesiąją žarną. Gydytojai tokio tipo klizmą atlieka daugiausia norėdami diagnozuoti virškinamojo trakto problemas. Naudojant namų klizmą, gydymą gali atlikti tie, kurie nori sumažinti vidurių užkietėjimo sukeltą spaudimą gaubtinėje žarnoje.
Kai tokio tipo klizma atliekama kaip medicininė procedūra, ji paprastai atliekama vaikams, kenčiantiems nuo ligos, vadinamos invaginacija. Medicininis sutrikimas yra potencialiai pavojinga gyvybei būklė, kai žarnyno dalis iškrenta arba išstumiama į gretimą sritį. Su invaginacija gali pasireikšti žarnyno nepraeinamumas, karščiavimas, uždegimas ir šokas. Jei įtariama, kad ši būklė gali būti padaryta, naudojant oro klizmą galima padaryti gaubtinės žarnos rentgeno nuotrauką, kad būtų galima pastebėti bet kokias problemas.
Oro klizma gali būti atliekama savarankiškai; tačiau medicinos sąlygomis vietoj to gali būti atliekama oro kontrastinė bario klizma. Baris yra baltas pieno skystis, naudojamas kaip kontrastinė medžiaga. Suteptas klizmos vamzdelis dedamas į tiesiąją žarną, kad bario mišinį būtų galima stumti į gaubtinę ir tiesiąją žarną. Mišinys padengia organus, todėl rentgeno spinduliuote gali būti aiškiau matyti gaubtinės žarnos kontūrus. Tada įvedamas oras, sukuriamas tamsus fonas, leidžiantis aiškesnį gaubtinės žarnos kontūro vaizdą.
Pacientas bus perkeltas į skirtingas padėtis, kad skystis pasklistų po visą gaubtinę žarną. Patvirtinus būklę, į tiesiąją žarną gali būti įstumiamas papildomas oras, priverčiant iškritusį žarnyną grįžti į tinkamą padėtį. Po tyrimo pacientai gali eiti į vonios kambarį, kad pašalintų bario tirpalą. Tada galima atlikti dvigubo oro kontrasto tyrimą. Naudojant papildomus rentgeno spindulius, procedūra įterpia nedidelį kiekį oro atgal į tiesiąją žarną, kad būtų galima nufotografuoti tuščią gaubtinę žarną.
Paprastai invaginaciją galima išgydyti naudojant tokio tipo klizmą. Tačiau jei žarnyno perforacija jau įvyko, vienintelis galimas gydymas yra operacija. Suaugusiesiems medicininė klizma taip pat gali būti naudojama norint patikrinti, ar nėra sutrikimų, pvz., polipų, kurie gali rodyti gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžį.
Kai klizma atliekama namuose, dažniausiai klizmą naudojantiems žmonėms dušo klizma laikoma lengviausiai atliekama ir mažiausiai gali sukelti papildomų komplikacijų. Tačiau kai kurie asmenys atlieka oro klizmas kaip gaubtinės žarnos valymo formą. Procedūrą galima užbaigti ištraukus žarną iš klizmos maišelio. Tada naudotojai vieną žarnos galą įkiša į tiesiąją žarną, o kitą – į burną ir pučia, kad tiesioji žarna prisipildytų oro. Siurblio tipo švirkštą arba klizmos lemputę taip pat galima naudoti norint įstumti orą, o ne vandenį į gaubtinę žarną.
Nesvarbu, ar daroma namuose, ar medicinos aplinkoje, oro klizma gali sukelti mėšlungį ir pilvo pūtimą. Nors ir retai, ši procedūra taip pat gali sukelti gaubtinės žarnos perforaciją. Sveikatos priežiūros specialistams susirūpinimą kelia tai, kad trūksta įrodymų, patvirtinančių oro klizmų naudojimą ne medicinos aplinkoje. Norėdami įsitikinti, kad procedūra yra saugi ir reikalinga, asmenys gali pasitarti su gydytoju prieš atlikdami procedūrą namuose.