Oro srovė yra judančio oro masė. Jas sukelia daugybė sąlygų, bet ypač slėgio ir temperatūros skirtumų. Oro srovės formuoja ir yra įtakojamos Žemės klimato ir oro sąlygų, o orlaiviai ir skraidantys gyvūnai patiria vėją tiek Žemės paviršiuje, tiek pakilę. Oro srovės taip pat suformavo pasaulio istoriją, nes nuo seno turėjo įtakos vandenynų burlaivių prekybos ir tyrinėjimų maršrutams.
Žemės klimatas ir orai yra nepaprastai sudėtinga sistema, susidedanti iš daugelio tarpusavyje susijusių komponentų, iš kurių oro srovės yra tik vienas komponentas. Oro srovę paprastai sukuria viena iš dviejų sąlygų. Oro slėgio arba temperatūros skirtumas tarp dviejų oro masių yra labiausiai paplitęs, tačiau yra ir kitų tipų oro srovių, pavyzdžiui, srovės srautas.
Kai dvi oro masės turi skirtingą oro slėgį, susidaro oro srovė, kai oras teka iš aukštesnio slėgio srities į žemesnio slėgio sritį. Šio tipo oro srovė yra paplitusi Žemės paviršiuje arba šalia jo, o oro slėgio srovės yra daugelio planetos paviršinio vėjo šaltinis. Orų žemėlapyje slėgio skirtumai dažnai pažymėti linijomis, vadinamomis izobarais. Patys izobarai jungia vienodo atmosferos slėgio sritis. Kai jie atsiranda labai arti vienas kito, gana nedideliu atstumu yra didelis oro slėgio skirtumas tarp oro masių, todėl oro srovės labai greitai teka stipraus vėjo pavidalu.
Temperatūros srovė arba kylanti oro srovė susidaro, kai susiduria skirtingos temperatūros oro masės. Šaltas oras yra tankesnis už šiltą, o kai šalto oro masė susitinka su šiltesnio oro mase, šiltesnis oras linkęs kilti aukštyn, sudarydamas kylančią oro srovę. Ši šilto ir šalto oro sąveika yra perkūnijos ir, kraštutiniais atvejais, tornadų šaltinis.
Reaktyvinis srautas yra oro srovės rūšis, kurią sukelia dideli oro masių temperatūrų skirtumai. Ji kartais apibūdinama kaip greitai judančio oro upė, kuri dažnai teka daugiau nei 200 mylių per valandą (320 km/h) greičiu, todėl jai suteiktas pavadinimas. Vienu metu aukštai virš Žemės paviršiaus gali tekėti net keturi ar daugiau skirtingų čiurkšlių srautų, kurie sukasi aplink Žemės rutulį maždaug 4 mylių (6.4 km) aukštyje. Reaktyvinių srautų pora, poliarinė srovė ir atogrąžų srovė, teka iš vakarų į rytus tiek šiauriniame, tiek pietiniame pusrutulyje.