Ortografija yra humanitarinių mokslų disciplina, susijusi su rašymo sistemų tyrimu. Dauguma kalbų Žemėje turi bent vieną ortografiją, rašymo sistemą, plačiai naudojamą kalbai pavaizduoti, o kai kurios kalbos rašomos daugiau nei viena rašymo sistema, sukuriant kelias ortografijas, iš kurių žmonės gali rinktis bendraujant šiomis kalbomis. Be šiuolaikinių kalbų studijų, ortografai taip pat žiūri į istorines kalbas ir rašymo sistemas.
Žodis „ortografija“ kilęs iš graikų kalbos šaknų, reiškiančių „teisingas rašymas“. Daugelis žmonių ortografiją įvardija kaip rašybos tyrimą, nors tai yra šiek tiek netikslu. Ortografai tikrai studijuoja rašybą ir ypač domisi visuotinai priimta rašyba, naudojama kalbos rašymo sistemoje, tačiau jie taip pat mokosi daug daugiau nei rašybą. Rašyba yra tik vienas ortografijos aspektų ir didžiąją istorijos dalį ji nebuvo labai standartizuota; net ir dabar yra daugybė žodžių, kurie, daugelio žmonių manymu, parašyti tik vienu būdu, variantų.
Vienas iš ortografijos aspektų yra skyryba, puslapyje naudojamų ženklų tyrimas, siekiant suteikti tekstui gilumo. Skyrybos ženklai suteikia informacijos apie tai, kaip tekstas turėtų būti skaitomas ir interpretuojamas, taip pat gali suteikti kritinės reikšmės įžvalgos. Ortografus taip pat domina tokios temos kaip didžiųjų raidžių rašymas ir kitos rašymo normos, įskaitant natūralius variantus, pastebėtus įvairiose kalbančiųjų bendruomenėse.
Ortografijos studijos gali būti taikomos įvairiais būdais. Ortografai gali būti vertinga komandos, kuriančios žodyno įrašus, dalis, tyrinėjančios žodžius, kad sužinotų daugiau apie rašybos variantus, įskaitant istorinę rašybą, kuri nebėra plačiai priimta. Jie taip pat dirba su knygomis apie kalbos ir žodžių vartojimo istoriją bei su kalbos vartojimo vadovais, įskaitant stiliaus vadovus, kuriuose žmonėms pateikiama informacija apie skyrybos ženklus, rašybą ir kitas kalbos normas.
Ortografija taip pat naudojama tiriant senąsias kalbas. Ortografai dalyvauja mįslinguose senoviniuose raštuose, senovės kalbų variacijų atpažinimo užduotyje ir bando atsekti rašymo istoriją bei rašymo sistemų perėmimo ir pritaikymo būdus. Kita įdomi tema yra rašymo sistemos, naudojamos keliomis kalbomis, pavyzdžiui, romėniška abėcėlė, ir būdai, kuriais šios rašymo sistemos pritaikomos ir keičiamos, kad atitiktų visiškai skirtingų kalbų poreikius. Pavyzdžiui, gali būti pridėta tokių dalykų kaip kirčio ženklai ir papildomos raidės, kad būtų patogiau kalbantiems kita kalba.