Osteotomija – tai planinė chirurginė procedūra, atliekama taikant bendrąją nejautrą, kurios metu pjaunamas kaulas arba išimama jo dalis, siekiant sutvarkyti blogą kaulo išsidėstymą, sutrumpinti ar pailginti kaulą arba koreguoti osteoartrito sukeltą žalą. Osteotomija reikalinga tada, kai kaulas blogai sugijo ar kreivas, arba kai deformacija atsirado dėl ligos ar sutrikimo.
Yra keletas deformacijų, kurias galima koreguoti atliekant procedūrą: tarp jų hallux velux, kojos piršto deformacija; coxa vera, klubo deformacija; genu valgum, paprastai žinomas kaip „knock knees“; ir genus varus, kurių kojos yra stipriai sumuštos. Osteotomijos dažniausiai atliekamos pacientams, patyrusiems lūžį, kuris sugijo kreivai arba augo lėčiau nei aplink esantys kaulai. Augimo plokštelės trauma gali turėti įtakos kaulo augimui, o dėl netolygaus augimo gali prireikti osteotomijos.
Pacientai, kenčiantys nuo osteoartrito, gali pastebėti, kad osteotomija yra gera alternatyva visiškam klubo ar kelio sąnario pakeitimui. Ši procedūra yra galimybė, kai yra pažeista arba susidėvėjusi tik viena sąnario pusė. Atliekant kelio osteotomiją, kaulas pjaunamas, kad svoris būtų perkeltas į gerąją sąnario pusę. Tai stabilizuoja kelius ir sumažina skausmą, kurį sukelia susidėvėjusios kremzlės apkrova. Šio tipo procedūra tinka jauniems, aktyviems pacientams, kurie greičiausiai išgyvens ilgiau nei po kelio sąnario pakeitimo.
Kaip ir bet kuri chirurginė procedūra, yra rizika ir trūkumai. Atsigavimas gali būti ilgas ir labai skausmingas, todėl reikia intensyvios fizinės terapijos ir reabilitacijos. Gipsas arba įtvaras bus dėvimi maždaug nuo keturių iki aštuonių savaičių. Rizika yra netinkamai sugiję kaulai, kraujo krešuliai, kraujavimas į sąnarį, sąnarių audinių uždegimas, infekcija ir nervų pažeidimas.