Ozono terapija yra papildomos medicinos forma, kuri stiprina imuninės sistemos veiklą. Teorija, slypianti už tariamą terapinę naudą, grindžiama įsitikinimu, kad ozonas, dujinis deguonies alotropas, gali užkirsti kelią ligai arba ją panaikinti, padėdamas organizmui geriau transportuoti ir metabolizuoti deguonį. Manoma, kad ozono terapija taip pat atgraso nuo infekcinių ligų, nes neutralizuoja invazinius bakterijų fermentus, kurie yra atsakingi už virusinę infekciją ir dauginimąsi baltuosiuose kraujo kūneliuose. Nors ši terapija gali atrodyti kaip šalutinis augančios tendencijos link holistinio požiūrio į gydymą produktas, ji iš tikrųjų buvo praktikuojama nuo XIX amžiaus vidurio. Tačiau diskusijos dėl jo veiksmingumo tikriausiai tęsis daugelį metų.
Atsižvelgdama į ozono terapijos privalumus, medicinos bendruomenė jau kurį laiką pripažino antivirusines ir antibakterines šių dujų savybes. Tiesą sakant, jis jau seniai naudojamas chirurginiams instrumentams sterilizuoti. Antrojo pasaulinio karo metu vietinis preparatas, kurio sudėtyje buvo suspenduoto ozono, dažnai buvo skiriamas kareivių žaizdoms, kad būtų išvengta infekcijos. Pastaraisiais metais veterinarijos gydytojai naudoja intraveninius skystus ozono preparatus, skirtus gydyti infekciją ir sumažinti gyvūnų uždegimą. Vokietijoje ozono generatoriai yra standartinė greitosios medicinos pagalbos mašinų įranga, dėl kurios daugelis teigia, kad insultą patyrusiems pacientams retesnis sunkus ar nuolatinis paralyžius.
Ozono terapijos skeptikai teigia, kad įrodymai, patvirtinantys jos terapinę naudą, dažniausiai yra anekdotiniai, ir nurodo faktą, kad ozonas yra toksiškos dujos, klasifikuojamos kaip aplinkos teršalai, keliantys pavojų sveikatai tiems, kurie turi širdies ir plaučių bei kvėpavimo sutrikimų. Stipriausias požiūris prieš šią terapiją yra susirūpinimas, kad ozonas lengvai skyla į nestabilius deguonies atomus, kurie sieks įgyti elektronų poruodamiesi arba oksiduodamiesi su kitomis molekulėmis. Tačiau šios terapijos formos šalininkai teigia, kad ozono atomai išlaiko savo jonų savybes, o ne elgiasi kaip laisvieji radikalai. Tai reiškia, kad jie bus nukreipti ir oksiduotis su molekulėmis, kurioms trūksta glutationo peroksidazės ir kitų apsauginių fermentų, ir jas sunaikins, būtent tas, kurios yra svetimose bakterijų ir virusų ląstelėse.
Gydymas ozonu apima labai specifines dozavimo koncentracijas ir įvairius vartojimo būdus. Tai apima autohemoterapiją arba ozono infuzuoto kraujo, tiesiosios žarnos, makšties ar ausies insufliacijų, injekcijų į raumenis ir ozonuoto vandens ar garų pakartotinį įvedimą. Vietiniam naudojimui naudojami ozonuoti tepalai arba tepalai, pagaminti iš alyvuogių, kanapių arba avokadų aliejaus.
JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) griežtai draudžia teiginius, kad ozono terapija gali užkirsti kelią bet kokiai ligai arba ją išgydyti. Tačiau FDA leidžia naudoti ozoną kaip baktericidą maisto perdirbimo pramonėje, o daugelis valstybių priėmė teisės aktus, pagal kuriuos ozono naudojimas medicininiais tikslais yra teisėtas. Ozono terapija plačiai taikoma daugumoje Europos ir Viduržemio jūros šalių.