Galutinė sistema yra įrenginys, kuris yra tiesiogiai prijungtas prie interneto ir sukuria sąsają, kurią gali pasiekti atskiri vartotojai. Galinės sistemos yra įvairių formų. Jie leidžia vartotojams tiesiogiai bendrauti su internetu, kad galėtų siųsti ir gauti duomenis, ir jie gali būti naudojami viskam – nuo užsakymų įmonei apdorojimo iki šeimos atostogų nuotraukų siuntimo.
Vienas iš galutinių sistemų pavyzdžių yra asmeninis kompiuteris. Kompiuteryje yra programų, kurias žmonės gali naudoti norėdami atlikti tokias užduotis kaip el. pašto tikrinimas, naršymas internete, failų įkėlimas ir kt. Be asmeninių kompiuterių, tokie įrenginiai kaip fotoaparatai taip pat gali būti prijungti prie interneto kaip galinės sistemos, kaip matyti, kai žmonės naudojasi internetinėmis kameromis, kad galėtų kalbėtis tarpusavyje.
Su kitomis galinėmis sistemomis vartotojai nepasiekia tiesiogiai, tačiau jos palengvina ryšį internetu. Tai apima duomenų, pvz., el. pašto ir tinklalapių, serverius. Vartotojai prisijungia prie tokių galinių sistemų per savo kompiuterius, kurie susisiekia su serveriu, kad pasiektų ir perduotų informaciją. Kartu jie sukuria tarpusavyje sujungtą galinių sistemų tinklą, kuris sudaro interneto architektūrą, leidžiančią žmonėms keistis informacija visame pasaulyje įvairiais kanalais.
Duomenų perdavimo greitis priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant susijusių kompiuterių vietą, užmegztų ryšių tipus ir tai, ar yra prieigos kontrolės priemonių, ar ne. Pavyzdžiui, kai kurie interneto paslaugų teikėjai riboja savo klientų pralaidumo perdavimą. Šios įmonės gali kontroliuoti savo srautus, siekdamos užtikrinti, kad jų sistemos neužsikimštų nuo didelių vartotojų užklausų.
Kaip pagrindinis prieigos taškas, galinė sistema gali būti pažeidžiama. Virusai dažnai taikosi į galutines sistemas, jas užkrėsdami ir nustatydami atramą, kuria būtų galima užkrėsti kitas galines sistemas, kai užkrėstas kompiuteris su jomis keičiasi duomenimis. Jie taip pat sukuria silpnąsias saugumo vietas, nes į duomenims perduoti skirtą kompiuterį gali įsiskverbti ir jį naudoti neįgalioti asmenys, norintys gauti nuosavybės teise priklausančios informacijos ar prieiti prie kitų privačių duomenų.
Tais atvejais, kai galutinė sistema naudojama su neskelbtinais duomenimis, yra keletas saugumo priemonių, kurių galima imtis, kad ji būtų saugesnė. Šios priemonės apima duomenų kodavimą, prieigos prie įrenginio ribojimą ir srauto stebėjimą, ar nėra sutrikimų požymių, kurie gali reikšti, kad prie kompiuterio prisijungia neįgaliotas asmuo. Reguliarus duomenų atsarginių kopijų kūrimas, siekiant apsaugoti juos nuo virusų, ir slaptažodžių keitimas siekiant užtikrinti saugumą, taip pat yra labai svarbi galutinės sistemos saugumo užtikrinimo dalis.