Hipofizės adenilato ciklazę aktyvuojantis polipeptidas (PACAP) yra vienas iš devynių PACAP/gliukagono superšeimos hormonų. Mokslininkai mano, kad tai yra superšeimos protėvių molekulė, nes ji išliko 96 procentai nepakitusi 700 milijonų metų. Šis ilgas evoliucinis išsaugojimas taip pat rodo, kad jis greičiausiai yra būtinas jį gaminančių gyvūnų išgyvenimui. PACAP randamas raumenų, širdies ir kraujagyslių, nervų, endokrininėse ir imuninėse kūno sistemose ir, atrodo, yra būtinas daugelio ląstelių tipų proliferacijai, diferenciacijai ir apoptozei. 2011 m. viduryje mokslininkai vis dar ieškojo fiziologinio PACAP išsiskyrimo stimulo ir stengėsi sužinoti daugiau apie daugelį hormono funkcijų.
Pirmą kartą mokslininkai šį hormoną atrado 1989 m. Iki 2011 m. vidurio mokslininkai jį nustatė šešiose stuburinių rūšyse, įskaitant žmones, kitus žinduolius ir kai kurias roplių, žuvų ir varliagyvių rūšis. PACAP taip pat buvo bent vienoje senovės rūšyje, protochordate, vadinamame gaubtagyviai. Tunikatai gyveno prieš 700 milijonų metų, o nukleotidai, sudarantys tunikato PACAP, turi tik 4 procentų skirtumą tarp papildomos dezoksiribonukleino rūgšties (cDNR), palyginti su žmogaus PACAP. Šis didžiulis išsaugojimo lygis verčia mokslininkus manyti, kad molekulė yra raktas į bet kurios rūšies, kurioje ji yra, išlikimą.
Žmonėms PACAP randamas širdies ir kraujagyslių, raumenų, nervų, endokrininėse ir imuninėse sistemose. Jis vaidina pagrindinį vaidmenį baltymų ir angliavandenių apykaitoje, todėl yra būtinas gyvybei. Taip pat atrodo, kad jis dalyvauja reguliuojant lygiųjų ir širdies raumenų funkciją; endokrininės, parakrininės ir egzokrininės ekskrecijos; ir imuninis atsakas. Geno, kuris reguliuoja PACAP gamybą, kitimas gali turėti įtakos moterų potrauminiam streso sutrikimui. Iki 2011 m. vidurio mokslininkai nustatė keletą PACAP receptorių tipų, tačiau vis dar stengėsi nustatyti specifinį fiziologinį jo išsiskyrimo veiksnį.
Be savo vaidmens metabolizme ir kitose kūno funkcijose, PACAP, atrodo, yra svarbus normaliam žmonių vystymuisi, ypač nervų sistemos vystymuisi. Hormonas reguliuoja ląstelių dalijimąsi ir dauginimąsi kelių tipų ląstelėse visoje nervų sistemoje ir lygiuosiuose raumenyse. Atrodo, kad jis taip pat dalyvauja reguliuojant ląstelių diferenciaciją nervų ir reprodukcinėse sistemose bei nervų sistemos ląstelių apoptozėje. Molekulė taip pat gali būti susijusi su kasos, kepenų, tinklainės ir antinksčių vystymusi. Daugelyje vėžinių navikų tipų yra PACAP, kuris, kaip manoma, vaidina svarbų vaidmenį auglių augimui ir vystymuisi.
Tikimasi, kad tęstiniai hormono funkcijos tyrimai padės mokslininkams geriau suprasti žmogaus kūno fiziologiją ir vystymąsi. Toks tyrimas taip pat gali palengvinti PACAP turinčių vėžio, pvz., neuroblastomos ir kasos bei prostatos vėžio, tyrimus. Geresnis supratimas apie jo vaidmenį širdies ir kraujagyslių funkcijoje, pavyzdžiui, kaip aortos lygiųjų raumenų relaksantas, gali padėti gydytojams gydyti širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimus. Mokslininkai ir toliau atlieka tyrimus su žmonėmis ir gyvūnais, siekdami šių tikslų.