Pagrindinis veiksmažodis yra žodis sakinyje, nurodantis veiksmą, kurį atlieka subjektas. Tai gali lydėti papildomi veiksmažodžiai, paprastai vadinami pagalbiniais arba modaliniais, tačiau tai yra pagrindinis, kuris iš tikrųjų parodo, kas vyksta. Tokiame sakinyje kaip „Katė pribėgo prie lango“ žodis „bėgo“ yra pagrindinis veiksmažodis, parodantis, kokį veiksmą atliko subjektas „katė“; „prie lango“ yra prielinksnio frazė, suteikianti papildomos informacijos apie tą veiksmą. Nors šiame pavyzdyje nėra kitų veiksmažodžių, sakinys, pvz., „Aš einu į parduotuvę“, turi ir „esu“, ir „einu“. pagrindinis veiksmažodis yra „eina“, o „am“ yra pagalbinis veiksmažodis.
Sakiniai arba sakiniai paprastai susideda iš dviejų pagrindinių elementų, kurie yra subjektas ir predikatas. Tema yra sakinio dalis, paprastai daiktavardis, nurodantis asmenį ar dalyką, kuris atlieka veiksmą. Visa kita sakinyje ar sakinyje yra predikatas, suteikiantis papildomos informacijos apie tą dalyką. Pagrindinis veiksmažodis yra predikato dalis, nurodanti skaitytojui ar klausytojui, koks veiksmas atliekamas.
Paprastas pavyzdys yra sakinys „Žmogus metė kamuolį“. „Žmogus“ yra sakinio objektas, o predikatas susideda iš „išmetė kamuolį“. „Meta“ yra pagrindinis šio sakinio veiksmažodis, nes jis suteikia tiesioginę informaciją apie subjekto atliekamą veiksmą. Likusi predikato dalis „rutulys“ yra daiktavardžio frazė, veikianti kaip tiesioginis objektas, nurodanti, koks yra pagrindinio veiksmažodžio veiksmas.
Sudėtingesni sakiniai dažnai turi papildomų veiksmažodžių, kurie įvairiomis priemonėmis gali suteikti daugiau informacijos. Pagalbinis veiksmažodis dažnai naudojamas su pagrindiniu veiksmažodžiu, norint pakeisti jo laiką arba suteikti papildomos reikšmės. Pavyzdžiui, sakinyje „Aš nemėgstu kumpio“ subjektas yra „aš“, o „kumpis“ yra tiesioginis objektas. „Patinka“ yra pagrindinis veiksmažodis, nes jis nurodo subjekto veiksmą, tačiau žodis „daryti“ taip pat yra veiksmažodis. Šiuo atveju tai yra pagalbinis veiksmažodis, naudojamas kartu su „ne“, kad būtų nurodyta, kad sakinys yra neigiamas.
Pagalbiniai veiksmažodžiai taip pat gali būti naudojami norint pakeisti sakinį į tobulą laiką. Sakinys „Vakar ėjau į mokyklą“ yra būtojo laiko, o „Aš daug kartų ėjau į mokyklą“ yra tobulas laikas. Tai sukuriama prie pagrindinio veiksmažodžio „vaikščiojo“ pridedant pagalbinį veiksmažodį „turėti“.
Taip pat yra modalinių veiksmažodžių, kurie yra naudojami norint nurodyti gebėjimą ką nors padaryti ar kitaip suteikti papildomos informacijos apie pagrindinį. Pavyzdžiui, sakinyje „Rytoj galiu nueiti į mokyklą“ žodis „galiu“ yra modalinis veiksmažodis, nurodantis tiriamojo gebėjimą atlikti veiksmą. Panašūs modalai apima tokius žodžius kaip „privalo“ ir „turėtų“, kurie nurodo, ar veiksmai yra rekomenduojami, ar ne.