Pajamų modelis yra bendro įmonės verslo modelio dalis. Pajamų modelis yra susijęs su klausimu, kaip ir kur padidės verslo pajamos. Beveik kiekvienas verslas turi pradėti uždirbti gana anksti, jei nori išgyventi, ir reikalingas aiškus planas, kur šios pajamos prasidės. Norint, kad verslas būtų ilgalaikis, pajamos turi būti tvarios, ir į tai turi būti atsižvelgta pajamų modelyje. Investuotojai, norintys investuoti pinigus į naują verslą, norės žinoti, kur bus gaunamos pajamos, kad užtikrintų tinkamą investicijų grąžą.
Įmonė gali turėti daugybę pasirinkimų, kaip ji gaus pajamų iš siūlomo produkto ar paslaugos. Mažmeninės prekybos versle pajamų modelis gali būti susijęs su grynųjų pinigų gavimu iš klientų, ateinančių pro duris. Internetinio verslo atveju pajamų modelis gali apimti pajamas iš tiesioginės reklamos, filialų rinkodaros, produkto pardavimo internetu arba pajamas iš aukščiausios kokybės paslaugos prenumeratos.
„Dotcom“ bumo metais daugelis interneto pradedančiųjų įmonių neturėjo patenkinamo pajamų modelio. Daugelis tokių įmonių pasitikėjo savo akcijų kainos augimu ir galimu investuotojo įsigijimu, nereikalaujant įrodyti, kad buvo uždirbta. Dauguma šių įmonių neišgyveno, o patirtis rodo, kad reikia pajamų modelio, kuris apimtų tvarų uždarbį ateityje.
Pajamų modelis apima protingos ir tvarios kainų politikos kūrimą. Bet kokios žemų kainų ar nuolaidų politikos tikslas turi būti ilgalaikių santykių su klientais plėtojimas, o ne trumpalaikiai įspūdingai atrodantys pardavimai. Nuolaidos arba kainų sumažinimas turi būti strategijos, skatinančios klientus pirkti daugiau prekių, dalis, pvz., palyginti žema skustuvų kaina, palyginti su peiliukais, arba palyginti pigi spausdintuvų kaina, palyginti su agresyvesne spausdintuvo rašalo kaina.
Pajamų modelis galiausiai turi būti susietas su klientų aptarnavimo ir klientų pasitenkinimo tikslu. Verslo įmonė turėtų siekti teikti diferencijuotą paslaugą, kuri suteiktų klientams pridėtinės vertės pagal jų poreikius. Produktas ar paslauga turėtų išspręsti klientų problemą, o kaina idealiu atveju turėtų būti pagrįsta ta verte klientams, o ne sąnaudomis, kurios nebūtinai yra susijusios su sukuriama pridėtine verte.