Kas yra pajamų pripažinimo principas?

Pajamų pripažinimo principas kartu su atitikimo principu yra svarbus kaupiamosios apskaitos principas. Jame nurodoma, kad pajamos turi būti nurodomos tada, kai jos yra uždirbamos, arba grynųjų pinigų apskaitoje, kai atliekamas grynųjų pinigų mokėjimas. Tai padeda nustatyti ataskaitinį laikotarpį arba laikotarpį, per kurį turi būti registruojamos pajamos ir išlaidos.

Bendrosios pajamų pripažinimo principo taisyklės yra tokios, kad apie pajamas pranešama iš karto, kai tik už apmokėjimą siūlomos prekės ar paslaugos baigtos gaminti. Kai kuriais atvejais apie juos bus pranešama gavus ir apmokėjus mokėjimą, tačiau taip būna ne visada. Dar neuždirbti gauti pinigai apskaitomi ne kaip pajamos, o kaip įsipareigojimas. Tai reiškia, kad šie pinigai nėra apskaitomi kaip mokėjimas grynaisiais, kol klientui nėra suteiktos siūlomos paslaugos.

Yra keturių rūšių pajamos, kurios turi būti registruojamos, kaip nurodyta šiame principe. Pirmasis yra mokėjimai grynaisiais pinigais mainais už prekes. Tai būtų įrašoma pardavimo arba pristatymo datą. Antrasis yra pajamos, uždirbtos teikiant paslaugas klientui, ir jos įrašomos, kai šios paslaugos yra baigtos ir apmokestinamos. Taip pat turi būti registruojamos pajamos iš įmonės turto skolinimosi arba pinigai, uždirbti pardavus įmonės turtą.

Pajamų pripažinimo principo išimtys apima atsargas, parduotas sudarant išpirkimo sutartį arba taikant grąžinimo politiką. Bet kuriuo atveju sandoris negali būti užbaigtas, kol nepraeis išpirkimo arba grąžinimo laikotarpis, nes nėra galimybės nustatyti, kuri prekė bus grąžinta. Ilgalaikės sutartys yra dar viena išimtis, nes jų sudarymas užtrunka net ir sumokant grynaisiais iš anksto. Kartais pinigai bus mokami ir registruojami kaip įvairūs intervalai didelio projekto metu, kitu atveju sandoris fiksuojamas baigus darbą.

Kai kuriais atvejais pajamų pripažinimo principas teigia, kad pajamos turi būti registruojamos net prieš parduodant. Pavyzdžiui, žemės ūkyje pajamos turi būti registruojamos derliaus nuėmimo metu, nes maisto prekių rinka yra pastovi, kainos gana stabilios ir užtikrintos, o prekių platinimas nekainuoja daug. Šios sąlygos turi būti pateiktos, kad pajamos būtų skaičiuojamos prieš faktinį pardavimą.