Finansų rinkose paklausos kaina atspindi kainą, kuri yra artimiausia ten, kur investuotojai nori parduoti turtą, pavyzdžiui, akcijas. Tai yra kita lygties pusė, kuri taip pat apima siūlomą kainą, kuri atspindi kainą, kuri yra arčiausiai investuotojų norinčių įsigyti vertybinių popierių. Skirtumas tarp paklausimo ir siūlomos kainos yra spredas, ir tai aktualiausia rinkos specialistams, derinantiems pirkėjus su pardavėjais didžiųjų vertybinių popierių biržose ir antrinėse rinkose. Skirtumas parodo mokesčius, kuriuos rinkos specialistai uždirba už kiekvieną sandorį
Akcijų rinkoje vertybiniais popieriais prekiaujama pagrindinėje biržoje arba antrinėse rinkose, dar vadinamose ne biržos arba OTC rinkomis. Kainos OTC rinkose nustatomos atsižvelgiant į pasiūlą ir paklausą. Antrinėse rinkose elektroniniai prekiautojai rodo siūlomą kainą ir prašomą kainą kompiuteryje. Šios įmonės laikomos rinkos formuotojomis, nes jos prisideda prie prekybos veiklos konkrečioje rinkoje.
Šie prekiautojai paprastai neima prekybos komisinių, nes uždirba mokesčius pagal skirtumą. Kitaip nei pirminėse rinkose, ne biržos rinkose nėra centralizuotos vietos, pavyzdžiui, biržos, kurioje būtų rodomos geriausios siūlomos pirkimo ir pardavimo kainos. Vietoj to, prekybininkai ir vertybinių popierių brokeriai labai pasikliauja bendravimu, kad nustatytų, kuris prekiautojas siūlo pirkti ar parduoti vertybinį popierių už geriausią kainą.
Pirminėse rinkose vertybiniams popieriams vis dar taikomos kelios pirkimo ir pardavimo kainos. Skirtumas tas, kad centralizuota vieta arba didelė birža, pvz., Niujorko vertybinių popierių birža JAV arba Londono vertybinių popierių birža Jungtinėje Karalystėje, apibendrina visas pirkimo ir pardavimo kainas ir rodo geriausias. Tada prekiautojai gali sąžiningai priimti pelningiausius sprendimus, remdamiesi aukščiausia siūloma kaina ir mažiausia paklausimo kaina.
Vertybinių popierių paklausimo kaina gali pasikeisti bet kuriuo metu. Pavyzdžiui, jei įmonė paskelbia įspėjimą, kad ji negalės patenkinti pelno lūkesčių, tai gali turėti įtakos akcijoms bet kuria kryptimi. Tokiu atveju kaina tikriausiai patirs spaudimą. Net netiesioginis įvykis, pavyzdžiui, signalai apie ekonomikos sulėtėjimą ar blogos žinios iš kitos to paties sektoriaus, kaip ir perkamos akcijos, įmonės, gali turėti įtakos paklausos kainai.