Mansarda yra vidinė erdvė po stogu namo viršuje. Yra dviejų tipų: baigtas ir nebaigtas. Nebaigtos palėpės dažnai naudojamos sandėliavimo patalpoms, o baigtos palėpės yra tinkamos gyventi, pavyzdžiui, pagrindinis miegamasis.
Nebaigta palėpė, kurią, kaip manoma, galima paversti gyvenamąja patalpa, vadinama plečiama mansarda. Tai išplečia gyvenamojo ploto kvadratūrą namuose ir dažnai yra labai pageidaujamas namų savininkams. Tačiau pertvarkymas gali kainuoti brangiai, nes reikia oro ir šilumos angų bei tinkamos grindų dangos. Taip pat reikia atsižvelgti į lubų aukštį, o daugeliu atvejų stogą reikia pakelti, o tai yra esminė renovacija. Sienos ir langai taip pat reikalingi daugumoje palėpės pertvarkų.
Užbaigta mansarda gali suteikti puikios papildomos erdvės, jei renovacija yra verta išlaidų. Pavyzdžiui, erdvę galima paversti specialiu šeimininkų miegamojo poilsiu. Jei įmanoma, vonios kambarys puikiai papildys miegamąjį baigtoje palėpėje. Tačiau jei ji nenaudojama kaip gyvenamoji erdvė, ji gali būti tinkama retai naudojamų ar sezoninių daiktų laikymo vieta. Po nuožulniu stogu ar kitur galima įrengti spinteles, stalčius ar kitą įmontuotą saugyklą.
Palėpėse kyla problemų, kai kaupiasi šiluma arba drėgmė. Oras kyla į viršų, todėl jei ore esanti šiluma ir drėgmė negali išeiti pro tinkamas oro ir šilumos išleidimo angas, gali susikaupti ir sugadinti izoliaciją. Tinkamai vėdinama ir tinkamai izoliuota palėpė veiks efektyviau, kad žiemą namuose būtų šilta, o vasarą – vėsu.
Nebaigtose ir nešildomose palėpėse dažnai manoma, kad geriausia izoliaciją dėti ant grindų. Nesvarbu, ar erdvė baigta, ar nebaigta, izoliacija turi būti pakankamai stora, kad būtų atliktas geras darbas. Prieš įrengiant izoliaciją, dauguma ekspertų rekomenduoja užsandarinti bet kokį oro nuotėkį iš palėpės į likusį būstą, nes izoliacija nepakankamai apsaugo nuo oro srauto.