Paliatyvioji pagalba – tai skausmo malšinimas asmeniui, sergančiam sunkia ar gyvybei pavojinga liga. Pagrindinis dėmesys skiriamas simptomų ir skausmo valdymui, taip pat psichinei ir emocinei sveikatai bei pagalbai patenkinti dvasinius poreikius. Jame dėmesys nekreipiamas į mirtį, o į gailestingą gyvųjų gyvenimo kokybę. Be to, rūpinamasi ir palaikoma besigydančio paciento šeima ir artimieji.
Tokio tipo priežiūra paprastai vertinama kaip terapija arba veiksmai, skirti palengvinti, o ne išgydyti skausmingus ar sekinančius simptomus, kuriuos sukelia mirtina liga ar jos gydymas. Pavyzdžiui, nors yra vėžio ir AIDS gydymo būdų, kurie gali pailginti paciento gyvenimą arba galbūt net išgydyti pacientą, paliatyvioji pagalba palengvina skausmą, pykinimą ir kitus šalutinius poveikius, kuriuos sukelia gydymas arba pati liga. Ne taip jau tolimoje praeityje sveikatos priežiūros specialistai daugiausia dėmesio skyrė ligos išgydymui, neatsižvelgiant į paciento išlaidas. Tik praėjusį šimtmetį radome veiksmingą anesteziją ir skausmą malšinančius vaistus, kurie palengvina pacientus nuo traumų, operacijų ir mirtinų ligų agonijos.
Šis terminas kilęs iš lotyniško žodžio palliatus, kuris reiškia „apsiautėjęs“. Idėja yra ta, kad paliatyvioji pagalba negydo ir negydo, o veikiau užmaskuoja arba užmaskuoja skausmą ir kitus nemalonius šalutinius ligos ir mirtinų ligų padarinius. Šakninis žodis palliate iš tikrųjų reiškia „palengvinti negydant“. Tai nereiškia, kad paliatyvioji pagalba ir gydymas yra visiškai išskirtiniai; greičiau tikslas yra palengvinimas, o ne gydymas.
Paliatyvioji priežiūra buvo labai naudinga siekiant sumažinti prieštaravimus dėl savanoriškos gydytojo pagalbos savižudybės. Tai gali būti skirtumas tarp švelnaus, taikaus žingsnio iš gyvenimo į mirtį ir to, kai pacientas taip ilgai kenčia, kad eutanazija atrodo vienintelė humaniška alternatyva.
Priežiūra gali prasidėti ligoninėje, slaugos namuose ar namuose. Nors paliatyvioji pagalba, kaip ir visais medicininiais klausimais, yra plačiai naudojama medicinoje, pacientams gali tekti pasisakyti už save arba turėti advokatą, kuris kalbėtų jų vardu, kad ją gautų. Jis yra prieinamas ir gali pagerinti paciento gyvenimo kokybę.