Palyginimas yra istorija, skirta iliustruoti moralinę, religinę ar dvasinę pamoką. Ji skiriasi nuo pasakėčios tuo, kad palyginimas naudoja tikslesnę simboliką, kad perteiktų savo reikšmę. Kitaip tariant, kiekvienas istorijos elementas gali simbolizuoti skirtingą pamokos aspektą. Žymiausi palyginimai yra Jėzaus Kristaus pasakojimai Naujojo Testamento evangelijose. Kiti religiniai veikėjai ir dvasiniai mąstytojai taip pat naudojo palyginimus.
Pasaka yra gerai žinoma pasakojimo priemonė, naudojama moralei ar dalelei išminčiai perteikti. Garsiausios pasakėčios priskiriamos Ezopui, graikų pasakotojui, gyvenusiam 600 metų prieš Kristų. Pasakose dažnai naudojami gyvūnai arba gamtos jėgos, simbolizuojančios žmogaus prigimtį. Tačiau tai ne visada yra tiesioginiai simboliai; daugelį istorijos aspektų galima pakeisti arba pašalinti nekeičiant pamokos. Palyginimas tiksliau vartoja simbolius.
Vienas iš žinomiausių palyginimų yra gailestingas samarietis, pasakytas Kristaus Luko evangelijoje. Pasakojime, žydas keliautojas yra užkluptas vagių ir paliekamas ant kelio. Kiti du praeiviai, abu hebrajų dvasininkai, mato vyrą, bet nepaiso jo sunkios padėties. Samarietis visomis išgalėmis stengiasi padėti keliautojui, nepaisydamas tuo metu tarp samariečių ir žydų tvyrojusio politinio priešiškumo. Kristaus veikėjų pasirinkimas yra sąmoningas siekiant iliustruoti jo mintį, kad tikrasis gailestingumas nepaiso paviršutiniškų skirtumų.
Paprastai manoma, kad palyginimai sumažina sudėtingus moralinius ar dvasinius įsitikinimus iki tokių paprastų sąvokų, kurias gali suprasti net vaikai. Pavyzdžiui, aukščiau aprašytas palyginimas tapo taip plačiai žinomas, kad „gerasis samarietis“ dažnai vartojamas apibūdinti kiekvieną, kuris nesavanaudiškai padeda kitam, krikščioniui ar kitokiam. Tačiau pats Kristus dažnai sakydavo, kad ne visi supras palyginimo prasmę. Keletą palyginimų jis užbaigė fraze: „Kas turi ausis, teklauso“.
Palyginimai neapsiriboja Kristumi ar net krikščionybe. Sufijai, islamo tradicijos dvasiniai tyrinėtojai, dažnai naudojo palyginimus, vadinamus „mokymo istorijomis“. Anglų autoriaus Johno Bunyano XVII amžiaus romanas „Piligrimo pažanga“ kartais apibūdinamas kaip alegorija, tačiau turi daug išplėstinio palyginimo aspektų. Literatūros mokslininkai kartais vadina Hermano Melville’io „Bilį Budą“, išleistą 17 m., kaip palyginimą. Jo istorija apie gerą žmogų, užpultą piktų jėgų, turi paralelių su Bunyano istorija „Gerasis samarietis“ ir pačiu Kristaus gyvenimu.