Panardinimas į šaltą vandenį yra įprastas metodas, kurį kai kurie sportininkai naudoja kaip savo atsigavimo po intensyvių fizinių pratimų dalį. Teigiama, kad šaltas vanduo pagerina atsigavimo greitį ir sumažina raumenų skausmą bei skausmą po treniruotės. Šie metodai yra plačiai naudojami, tačiau trūksta mokslinių patvirtinančių įrodymų.
Intensyvių pratimų, tokių kaip treniruotės, varžybos, regbis ir kiti žaidimai, metu raumenų skaidulose atsiranda mažyčių plyšimų, vadinamų mikrotrauma. Nors raumenų audiniai yra pažeisti, tai iš tikrųjų padeda augti naujoms raumenų ląstelėms ir skatina bendrą raumenų augimą. Tačiau žala turi savo kainą – uždelstas raumenų skausmas ir skausmas, paprastai pasireiškiantis per 72 valandas po intensyvaus pratimo. Teigiama, kad panardinimas į šaltą vandenį padeda sumažinti raumenų skausmo ir skausmo simptomus.
Daug skausmo, susijusio su raumenų mikrotrauma, sukelia per didelė pieno rūgšties gamyba. Manoma, kad panardinimas į šaltą vandenį sutraukia kraujagysles ir išplauna atliekas, tokias kaip pieno rūgštis. Taip pat manoma, kad jis padeda nuo skausmo, nes sulėtina medžiagų apykaitą ir visus kitus fizinius procesus, tokius kaip raumenų audinio patinimas ir tolesnis dirginimas.
Įprasta panardinimo į šaltą vandenį sesija atliekama netrukus po treniruotės. Tiksli rutina kiekvienam sportininkui skiriasi, tačiau dauguma žmonių rekomenduoja maždaug 54–59 laipsnių Farenheito (12–15 laipsnių Celsijaus) temperatūrą. Panardinimo laikas svyruoja nuo penkių iki 10 minučių, o kai kurie žmonės net mirks tokioje šaltoje temperatūroje iki 20 minučių. Daugelis trenerių ir sportininkų taip pat rekomenduoja kaitalioti šaltas ir šiltas vonias, kad pasiektumėte geriausių rezultatų.
Nesvarbu, ar po panardinimo eina šilta vonia, ar ne, natūralus kūno sušilimas yra pagrindinė atsigavimo proceso dalis. Kraujagyslės atsipalaiduos ir išsiplės, padidins kraujotaką. Manoma, kad padidėjusi kraujotaka dar labiau pagreitina atsigavimo procesą ir padeda pašalinti daugiau atliekų. Daugelis sportininkų ir trenerių prisiekia šiais metodais, tačiau mokslui trūksta patvirtinančių jos veiksmingumo įrodymų.
2008 m. liepos mėn. Tarptautinio sporto medicinos žurnalo atliktas tyrimas parodė, kad panardinus šaltame vandenyje ir kaitaliojus šalto ir šilto vandens vonias, gali pailgėti atsigavimo laikas, palyginti su karštu vandeniu ir visišku poilsiu. Kita vertus, kitame 2007 m. British Journal of Sports Medicine atliktame tyrime nustatyta, kad šalto vandens vonios neturėjo jokios naudos ir gali padidinti raumenų skausmą. Atskirame 2007 m. „Journal of Strength and Conditioning Research“ atliktame tyrime nustatyta, kad kaitaliojamas panardinimas į šaltą ir karštą vandenį pagreitina sportininkų atsigavimo laiką. Šie tyrimai pateikia neįtikinamų įrodymų, nes yra per daug kintamųjų, susijusių su mankštos tipais, vandens temperatūra ir panardinimo trukme.