Panikos sutrikimas yra nerimo sutrikimas, apimantis panikos priepuolių atsiradimą. Dažnai beveik nėra perspėjimo, kad netrukus ištiks panikos priepuolis, o tai tik padidina padidėjusį nerimą, kurį jau patiria asmuo. Jei panikos sutrikimas negydomas, jis gali sukelti kitų emocinių problemų, įskaitant daugybę fobijų.
Nors sunkumo laipsnis gali skirtis nuo vieno asmens iki kito, asmuo, kenčiantis nuo panikos sutrikimo, dažnai turi bent pagrindinę simptomų grupę. Dažni panikos sutrikimo simptomai yra jautrumas šviesai ir garsui, spengimas ausyse, didelis protinis ir fizinis nuovargis, nemiga ir psichiškai bei emociškai silpnumo jausmas. Dalis šių simptomų priežasčių yra ta, kad nervų sistema yra pernelyg jautri. Šioje būsenoje beveik neįmanoma apdoroti garsų ir judesių, kurie paprastai sukeltų mažai arba visai nesukeltų sąmoningo atsako.
Kartu su nuolatiniu jausmu, kad yra per daug stimuliuojamas, žmogus, sergantis panikos sutrikimu, dažnai patiria epizodus, vadinamus panikos priepuoliais. Panikos priepuolio metu žmogus gali jaustis taip, lyg tuoj praras sąmonę, išprotės ar net mirs. Kai kurie žmonės taip pat jaučia didžiulį norą bėgti arba atsiriboti nuo kitų žmonių, ypač jei išpuolis įvyksta viešoje aplinkoje.
Nors tipiškas panikos priepuolis trunka tik akimirką, dauguma žmonių, sergančių tokio tipo sutrikimu, patiria atakų seriją, kurios seka viena po kitos. Kai vienas priepuolis pradeda slūgti, ima kauptis kitas priepuolis, nes pasąmonė numato pasikartojimą. Panikos sutrikimą turinčiam asmeniui atrodo, kad panikos priepuolis trunka nuo dešimties minučių iki valandos ar ilgiau.
Dėl neigiamo panikos sutrikimo poveikio asmens gebėjimui funkcionuoti nėra neįprasta, kad išsivysto agorafobija. Iš esmės agorafobija yra baimė būti viešoje aplinkoje. Ši baimė dažnai kyla dėl to, kad asmuo bijo patirti panikos priepuolį būdamas šalia kitų žmonių. Kartu su vaizdiniais ir garsiniais dirgikliais, kurie dažnai būna viešose vietose, asmuo pradeda vengti bet kurios vietos, kuri gali sukelti ataką.
Daugelis žmonių mano, kad geriausias būdas suvaldyti panikos priepuolį yra jam pasipriešinti. Tačiau kai kurie psichikos sveikatos specialistai rekomenduoja procesą, apimantį priepuolį, pripažįstant, kad blogiausia neįvyksta, ir taip pradėti atimti iš atakų galią. Panašūs gydymo būdai, tokie kaip CBT arba kognityvinio elgesio terapija, taip pat gali padėti pacientams susidoroti su panikos sutrikimu ir bet kokiomis susijusiomis sveikatos fobijomis, kurios galėjo išsivystyti laikui bėgant.
Gydant nuo panikos sutrikimo, dažnai padeda ir vaistai. Įvairūs vaistai nuo nerimo suteikia tam tikrą palengvėjimą per kelias minutes. Jei dėl šio sutrikimo išsivystė depresija, gydytojas kartais gali skirti antidepresantų. Tais atvejais, kai sutrikimą sukelia netinkama mityba ir mankštos įpročiai kartu su ilgalaikiu stresu, gydytojas taip pat gali rekomenduoti vitaminų režimą. Vitaminai padeda atgaivinti nusilpusią organizmo imuninę sistemą ir aprūpina nervų sistemą mityba, reikalinga psichinei ir emocinei pusiausvyrai atkurti.
Daugelis žmonių, norėdami susidoroti su panikos sutrikimu, kreipiasi į vaistažoles. Kai kurios dažniausiai naudojamos žolelės yra melisa, ramunėlės, pipirmėtės, kaukolės kepuraitės, gudobelės uogos, jonažolė ir pasifloros gėlė. Tačiau svarbu niekada nevartoti žolelių kartu su receptiniais vaistais, prieš tai nepasitarę su gydytoju, nes daugelis žolelių kartu su vaistais gali sukelti nepageidaujamą reakciją.