Paparčio testas – tai gimdos kaklelio gleivių įvertinimas, siekiant nustatyti, ar paciento vaisiaus vandenų membranos nesandari, arba stebėti vaisingumą. Atliekant tyrimą, paimamas gleivių tamponas, leidžiama joms išdžiūti ant stiklelio ir žiūrima pro mikroskopą, siekiant patikrinti, ar nėra išskirtinių kristalizacijos dėsnių. Jei yra lapinis, paparčio pavidalo raštas, tai gali būti naudingas diagnostinis indikatorius; šį raštą sukuria natrio chloridas ir kiti mineralai, kurie gali išsikristalizuoti, kai gleivės džiūsta. Šie kiekiai gali svyruoti priklausomai nuo hormonų ir ar mėginyje yra amniono skysčio.
Kai estrogenų kiekis yra didelis, gimdos kaklelio gleivėse paprastai būna daugiau natrio chlorido, todėl paparčio testas yra vienas iš metodų, kuriais galima įvertinti hormonų lygį. Jei estrogeno lygis išlieka nuolat aukštas be progesterono, kaip nevaisingiems pacientams, viso paciento ciklo metu testas bus teigiamas. Kai tyrimo rezultatai keičiasi priklausomai nuo laiko, jie rodo, kad paciento hormonų lygis svyruoja. Taip pat galima atlikti kraujo tyrimus hormonų kiekiui patikrinti.
Paparčio testas dažniau naudojamas nėščioms pacientėms, kai nerimaujama, kad gali nutekėti amniono skystis. Vaisiaus vandenų membranos plyšimai gali kelti susirūpinimą, nes dėl to pacientui ir vaisiui gali kilti infekcijos ir kitų komplikacijų pavojus. Kai kuriais atvejais gali prireikti nedelsiant gimdyti, kad būtų saugiai pašalintas vaisius, arba pasiruošti ankstyvam gimdymui naudojant steroidų injekcijas ir kitas vaisiaus plaučių vystymąsi ir sveikatą skatinančias priemones.
Kai tiriamos nėščios moters gimdos kaklelio gleivės, jos turi būti minimalios arba be paparčio, o tai rodo, kad mėginyje yra tik gleivių. Kai atsiranda lapų raštų, tai rodo, kad mėginyje yra šiek tiek vaisiaus vandenų. Gali būti rekomenduojami kiti medicininiai tyrimai, siekiant nustatyti, ar nėštumas negresia, ir nuspręsti, kaip elgtis toliau. Jei pacientas artėja prie gimdymo, gali būti rekomenduojamas ankstyvas gimdymas, kad įtariamas plyšimas būtų pašalintas kuo greičiau.
Mėginių paėmimas yra labai svarbus atliekant paparčio testą, nes netinkama rinkimo praktika gali sukelti klaidingą teigiamą rezultatą arba sutrikdyti kristalizaciją. Reikalingi švarūs mėginių paėmimo įrankiai ir stikleliai, o laboratorija taip pat atsargiai elgiasi su mėginiu, kad įsitikintų, jog jis išdžiūsta švarioje aplinkoje, kurioje jis nebus užterštas. Jei rezultatas yra teigiamas, gali būti atliktas pakartotinis tyrimas, taip pat gali būti atsižvelgta į paciento istoriją ir esamus simptomus.