Papiliarinis konjunktyvitas, dar žinomas kaip milžiniškas papiliarinis konjunktyvitas, yra vidinio voko, dažniausiai viršutinio voko, uždegimas, kuriame atsiranda šiurkščių iškilimų ir apnašų. Priežastis dažniausiai yra kontaktinių lęšių dėvėjimasis ir gali atsirasti bet kuriuo metu, net jei žmonės labai atsargiai rūpinasi savo kontaktiniais lęšiais ir saugo akis. Gydymas apima lęšių išėmimą, akių lašų naudojimą uždegimui pašalinti ir akies pailsėjimą. Visiškai atsigavus, galima įdėti naujus lęšius. Jei būklė atsinaujina, gali prireikti pakeisti akinius regėjimo korekcijai arba apsvarstyti galimybę atlikti operaciją.
Pacientai, sergantys papiliariniu konjunktyvitu, gali pastebėti, kad jų akių vokai atrodo paburkę, patinę ir raudoni. Mirksėjimas gali būti skausmingas, nes iškilimai velkasi per akies paviršių, o iš akies gali atsirasti daugiau išskyrų nei įprastai, kai akis bando susidoroti su uždegimu. Jei akies vokas bus patrauktas žemyn arba apverstas, iškilimai bus matomi, todėl šią ligą labai lengva diagnozuoti.
Papiliarinio konjunktyvito gydymas gali apimti šiltų kompresų naudojimą, taip pat akių lašų naudojimą. Kai akis visiškai pailsės, iškilimai turėtų išnykti, o vokas grįš į įprastą tekstūrą ir spalvą. Jei ir toliau nešiojate kontaktinius lęšius per uždegimą, simptomai gali paūmėti ir sukelti didelį diskomfortą pacientui.
Kai kurios kitos galimos papiliarinio konjunktyvito priežastys yra akių protezavimas arba po operacijos palikti atviri siūlų mazgai. Šie mazgai turi būti palikti vietoje, kol akis gyja, ir galiausiai jie ištirps arba pašalins chirurgas. Žmonės, pastebėję tokius simptomus kaip skausmas, paraudimas, išskyros ar regėjimo pakitimai po operacijos, turėtų užsirašyti pas oftalmologą ir įvertinti. Negydomos akių ligos gali sukelti dalinį regėjimo praradimą arba aklumą.
Jei pacientui pasikartoja papiliarinio konjunktyvito priepuoliai, kai pašalinamos akivaizdžios priežastys, gali būti, kad vyksta uždegiminis procesas. Gali prireikti nuodugnesnio įvertinimo, siekiant išsiaiškinti, ar uždegimas nevyksta kitur kūno vietoje, ir pašalinti aplinkos dirgiklius; pacientas gali turėti alerginę reakciją į dūmus, žiedadulkes ar naminių gyvūnėlių pleiskanas. Svarbu žinoti, kad alergija gali atsirasti bet kuriuo metu, net ir po daugelio metų nereaguojant į alergeną, todėl jos negalima atmesti, jei pacientas pastaruoju metu nepatyrė jokių aplinkos pokyčių, tokių kaip nauji namai ar kitoks biuras darbe.