Paprastasis dabartis yra veiksmažodžio laikas, vartojamas anglų kalba, išreiškiantis idėją, kad dabartyje vyksta tam tikras veiksmas, dažnai vartojamas su vykstančiais ar pasikartojančiais veiksmais ar būties būsenomis. Šis konkretus laikas taip pat gali reikšti, kad tam tikras veiksmas prasidėjo praeityje ir tęsiasi dabartyje, skirtingai nei būtojo laiko veiksmažodžiai, rodantys, kad veiksmas prasidėjo ir baigėsi praeityje. Kai kurie paprastos dabarties naudojimo būdai taip pat gali reikšti, kad veiksmas vyks ir ateityje, bet taip pat vyksta ir dabartyje.
Anglų kalboje yra keturios skirtingos esamojo laiko formos, kurios visos tam tikru būdu naudojamos norint nurodyti, kad veiksmas vyksta dabartiniu laiku. Viena iš pagrindinių ir paprasčiausių esamojo laiko formų yra paprasta dabartis, pagal kurią išsiplečia visos kitos trys formos. Paprastą dabartį galima sukurti naudojant dalyką ir atitinkamą veiksmažodį, kuris yra pagrindinės esamojo laiko formos.
Įprastiems veiksmažodžiams anglų kalba tai paprastai sudaroma tiesiog naudojant patį veiksmažodį pirmajam, antrajam ir trečiajam daugiskaitos asmeniui, o trečiojo asmens vienaskaitos pabaigoje pridedant „-s“. Paprastos dabarties pirmuoju asmeniu pavyzdžiai yra „bėgu“ ir „šoku“. Antruoju asmeniu arba daugiskaitos trečiuoju asmeniu šis laikas formuojamas taip pat, kaip „Tu bėga“ arba „Jie šokinėja“, o vienaskaitos trečiojo asmens pabaigoje paprastai pridedamas „-s“: „Jis bėga“ arba „Ji šokinėja“.
Paprastoji dabartis naudojama norint išreikšti vykstantį arba pasikartojantį veiksmą, nes tai rodo, kad kažkas vyksta dabartyje, nors tai nebūtinai vyksta tuoj pat teiginio momentu. „Aš bėgioju kasdien“ reiškia vykstantį veiksmą, tęsiantį dabartį, nors kalbėtojas gali nebėgti tuo konkrečiu momentu. „Tu šokini kiekvieną kartą, kai aš čiaudiu“ reiškia veiksmą, kuris pasikartoja, nors tai nebūtinai įvyksta tą akimirką. „Jie šoka kartu kiekvieną penktadienį“ reiškia vykstančius veiksmus, kurie tęsiasi dabartyje ir reiškia, kad veiksmas greičiausiai tęsis ir ateityje.
Šis laikas taip pat gali būti naudojamas nurodant suplanuotus įvykius artimiausioje ateityje, pvz., skrydžio išvykimą ar vakarėlio pradžią. Šiuo atveju teiginys suformuluotas taip: „Lėktuvas išskrenda šį vakarą 6 val.“ arba „Pamoka prasideda rytoj ryte 8:00“.
Kitos esamojo laiko formos dažnai kyla iš paprastos dabarties, nors jos gali išreikšti sudėtingesnes idėjas. Pavyzdžiui, dabartinis progresyvus rodo, kad tuo momentu vyksta veiksmas, pvz., „Aš šokinu“. Dabartinis tobulasis laikas naudojamas norint parodyti, kad dabartyje įvyko kažkas, kas yra sąlygos pasikeitimas, palyginti su praeitimi, pvz., „Sužinojau apie esamąjį laiką“. Dabartinis tobulas progresyvus, kuris yra šiek tiek sudėtingesnis nei paprasta dabartis, rodo, kad kažkas vyko praeityje ir vyksta toliau, pvz., „Aš bėgu valandas“.