Įprastos pajamos – tai bet kokios rūšies pajamos, kurios laikomos apmokestinamomis taikant aukščiausius šiuo metu galiojančius tarifus. Šios rūšies pajamos apima darbo užmokestį, bet kokios rūšies komisinius, kurie gaunami be darbo užmokesčio, arba bet kokios rūšies palūkanų pajamos, gaunamos iš obligacijų emisijų ar taupomųjų sąskaitų. Dividendai iš kitų rūšių investicijų dažnai priskiriami įprastoms pajamoms. Teikiant pelno mokesčio deklaracijas, įprastinių per laikotarpį gautų pajamų apmokestinimas kompensuojamas bet kokiais šiuo metu leidžiamais standartiniais mokesčių atskaitymais.
Siekiant tinkamai apskaičiuoti įprastų apmokestinamų pajamų dydį, visų rūšių darbo užmokestis įtraukiamas į bendrą per mokestinį laikotarpį uždirbtą skaičių. Žmonėms, kurie dirba pas darbdavį, tai paprastai tvarkoma automatiškai, darbuotojui išskaičiuojami valstybiniai ir federaliniai mokesčiai ir persiunčiami atitinkamai mokesčių agentūrai. Individualią įmonę steigiantiems žmonėms bet kokios iš klientų gautos išmokos dažnai laikomos paprastomis pajamomis. Priklausomai nuo įstatymų, susijusių su mokesčių rinkimu, savarankiškai dirbančiam asmeniui gali tekti sekti pajamas ir pervesti mokesčius kas mėnesį, kas ketvirtį arba kas pusmetį. Kai kuriose šalyse žmonėms, kurie dirba savarankiškai ir uždirba mažiau nei tam tikrą įprastų pajamų sumą, gali būti leista mokėti metinius mokesčius, nepatiriant jokių nuobaudų.
Pateikiant metinę mokesčių deklaraciją, bendra apmokestinamųjų įprastų pajamų suma sumažinama bet kuriuo iš tos mokesčių agentūros leidžiamų standartinių atskaitymų. Kai kuriais atvejais šių standartinių atskaitymų pakanka, kad bendra mokesčių našta būtų gerokai sumažinta. Žmonėms, kurie per kalendorinius metus gauna mažesnę pajamų sumą, atskaitymų gali pakakti, kad apmokestinamųjų pajamų suma būtų sumažinta tiek, kad jiems būtų suteikta teisė susigrąžinti mokesčius. Žmonės, kurie gauna didesnę pajamų sumą ir neturi daug kvalifikacinių atskaitymų, gali pastebėti, kad deklaracijos pateikimo metu yra skolingi papildomiems mokesčiams, jei per deklaracijoje nurodytą laikotarpį nebuvo pakankamai išskaičiuota.
Itin retais atvejais bet kokios pajamos, kurios įvardijamos kaip kapitalo prieaugis, apmokestinimo tikslais gali būti laikomos įprastomis pajamomis. Taip kartais nutinka, kai yra trumpalaikis kapitalo prieaugis. Kadangi mokesčių įstatymai įvairiose šalyse skiriasi, svarbu pasitarti su mokesčių institucijomis, kurios gali įvertinti pelno pobūdį ir patarti mokesčių mokėtojui, ar jam taikomas paprastai mažesnis kapitalo prieaugio mokestis, ar didesnis įprastas pajamų mokestis.