Papulinė dilgėlinė yra labai dažna mažų vaikų odos liga. Jai būdingi keli maži, raudoni, niežtintys gumbeliai, kurie dažniausiai matomi ant galūnių. Tikslios būklės priežastys nėra žinomos, tačiau labai įtariama, kad iškilimai atsirado dėl alerginių reakcijų tam tikrų rūšių vabzdžiams. Dauguma papulinės dilgėlinės protrūkių gali būti suvaldomi vietiniais kremais ir geriamaisiais antihistamininiais vaistais, o dauguma pacientų sulaukia paauglystės ar ankstyvo pilnametystės.
Dilgėlinę gali sukelti blusos, erkės, blakės, uodai ir keletas kitų rūšių vabzdžių. Vabzdžių įkandimai atsiranda prieš daugelį protrūkių, tačiau gali atsirasti reakcija, jei neįkandus. Alergiją gali sukelti cheminių medžiagų pėdsakai, paliekami vabzdžiams ropojant ant odos arba tiesiog dideliais kiekiais tam tikrame regione. Dauguma vaikų patiria reakcijas pavasario ir vasaros mėnesiais, kai vabzdžių populiacijos paprastai būna aktyviausios.
Atviros odos vietos ant kojų ir rankų yra dažnos papulinės dilgėlinės vietos. Protrūkiai taip pat gali atsirasti ant kaklo, krūtinės, nugaros ir kartais ant veido. Raudonų papulių sankaupos linkusios išsiveržti vienu metu ir gali apimti gana didelį odos plotą, nors atskiri iškilimai retai būna didesni nei 0.5 colio (apie 1.25 cm) skersmens. Gumbeliai gali virsti pūliais užpildytomis pūslelėmis praėjus vienai ar dviem dienoms po jų atsiradimo ir labai niežti.
Daugeliu atvejų, kai pasireiškia lengva ar nedažna papulinė dilgėlinė, nereikia vykti į gydytojo kabinetą. Tėvai gali gydyti savo vaikus namuose nereceptiniais priešuždegiminiais tepalais, pavyzdžiui, hidrokortizono kremais. Kalamino losjonai ir panašūs minkštikliai gali numalšinti niežėjimą, o geriamieji antihistamininiai vaistai padeda vaikams jaustis pakankamai patogiai ilsėtis naktį. Jei odos simptomai neišnyksta arba kartojasi dažnai, gydytojas gali įvertinti situaciją ir rekomenduoti kitus gydymo būdus.
Sunkiais papulinės dilgėlinės atvejais gydytojas gali nuspręsti skirti didelio stiprumo vietinį kortikosteroidą. Antibiotikų taip pat gali prireikti, jei pūslelės buvo plyšusios ir užkrėstos. Gydytojas taip pat gali padėti pacientams ir jų tėvams suprasti, kas sukelia simptomus ir ką jie gali padaryti, kad sumažintų protrūkių riziką ateityje. Daugeliu atvejų naudinga naudoti vabzdžius atbaidančius purškiklius lauke ir dėvėti drabužius, kurie palieka mažiau atvirą odą. Tėvai taip pat gali būti skatinami kruopščiai išplauti kilimus, patalynę ir baldus bei apsvarstyti galimybę savo namus apipurkšti netoksiškais insekticidais.