Papuošalų liejimas – tai modelio rašto ant vaško kūrimo procesas. Tada ši vaško forma naudojama karštam metalui laikyti, kad pagal modelį jis būtų vienodas. Pamesto vaško liejimas, kaip dažnai vadinama procedūra, datuojamas odontologija 1900-ųjų pradžioje. Tai atsirado dėl dantų liejimo ir tapo metodu, naudojamu papuošalų, tokių kaip žiedai, pakabukai ir pakabukai, kūrimui. Įdomu tai, kad daugelis juvelyrikos menininkų šiandien vis dar naudoja odontologinius įrankius, kad savo liejiniams papuoštų detales.
Juvelyrikos menininkas pirmiausia ištobulina liejimo modelio metalą. Arba, nubraižęs metalinio pakabuko, auskarų, žiedo, sagės ar kito kūrinio idėjas, juvelyrikos menininkas iš žalio juvelyro vaško nupiešia eskizo panašumą. Modelis turi būti gerai suformuotas be duobių ar įtrūkimų, antraip gautas papuošalo liejimas nebus sėkmingas.
Pavyzdinis papuošalas dažnai yra padengtas įkaitinta, spaudžiama guma. Guminę dangą reikia atsargiai nuimti nuo modelio metalo gabalo, kad jį būtų galima užpildyti vašku. Vašką galima suleisti į tuščiavidurę gumą. Jei guma nebus nuimta atsargiai, susidariusioje vaško formoje gali likti raukšlių.
Kad vaško forma būtų paruošta naudojimui, prieš kaitinant ar verdant ji įdedama į medžiagą, panašią į tinką. Į tinką panašų mišinį taip pat galima pridėti kitų sausų ingredientų, viską sumaišant su vandeniu, kad būtų pasiekta norima konsistencija. Įkaitintą, paruoštą vaško formą galima pakartotinai naudoti papuošalų liejimui. Ši prarasto vaško arba investicinio liejimo technika yra populiari juvelyrikos menininkų tarpe, nes ji suteikia galimybę detaliai atskleisti užbaigtus metalinius dizainus. Viskas, kas atsiras vaško modelyje, paprastai atsiras gabaluose, išlietuose iš jo formos.
Daugumoje prarastų vaško formų gali būti naudojami įvairių tipų metalai, tokie kaip auksas ir sidabras. Pamesto vaško liejimo metodai gali būti naudojami kuriant vienodų arba simetriškų formų papuošalus, pvz., žiedus su ištisinėmis, apvaliomis juostomis arba netaisyklingesnėmis ar asimetriškesnėmis detalėmis, įskaitant pakabučius, išlenktus viename gale, o kitame kampu. Tekstūrinės detalės, kuriose yra net smulkiausių taškelių, įdubimų ar kitų bruožų, papuošalų liejimo technikose dažniausiai būna itin ryškios. Dėl neribotų formų ir begalės detalių derinio galimus puikius papuošalų dizainus, kuriuos galima sukurti naudojant prarastą vaško liejimo techniką, riboja tik menininkas.