Paragoge yra raidės ar skiemens pridėjimas žodžio gale. Žodis kilęs iš graikų para, reiškiančios anapus, ir goge, reiškiančio nešti. Šis terminas paprastai taikomas įvairiems balsių ar priebalsių priedams, kurie nėra tikrosios priesagos, o dažniausiai dekoratyviniai papildymai, skirti pabrėžti, bet nekeičia bendros žodžio reikšmės.
Kai kurie ekspertai tam tikras paragogų rūšis aiškina kaip žodžio pakeitimus dėl „nativizavimo“. Kai kurie iš šių pakeitimų atsiranda verčiant žodį tarp skirtingų kalbų. Žodis, kuris vienoje kalboje baigiasi paprastu priebalsiu, kitose kalbose gali gauti papildomą balsį, kartais nurodantį lytį, pabrėždamas arba tiesiog suderindamas žodžio konstrukciją su esama leksika.
Kiti ekspertai apibrėžia paragožą kaip specifinį metaplazmos tipą. Šis žodis paprastai reiškia žodžių pakeitimus. Kai kuriuose apibrėžimuose šie pakeitimai atliekami siekiant padėti žodžiui geriau įsilieti į tam tikros kalbos srautą. Kai kuriais atvejais paragožas gali padėti žodžiui sutapti su eilėraščio ar kitos literatūrinės konstrukcijos matu. Kitais atvejais paragogas gali būti šaltinis, leidžiantis tinkamai skambėti kalboje, kurioje yra specifinių balsių ir priebalsių formų. Tokio pobūdžio bendrieji žodžių keitimai yra pavyzdys, kaip kalba yra dinamiška ir kinta laikui bėgant, kai įprastas vartojimas paprastai lemia taisyklingumą kalbos bendruomenėje, nepaisant techninės gramatikos ir taisyklių.
Vienas iš paragožo pavyzdžių anglų kalba yra tendencija pridėti prie žodžių papildomų priebalsių. Pavyzdžiui, raidžių pridėjimas prie žodžio „tarp“ gautam žodžiui „tarp“ to žodžio reikšmės labai nepakeičia. Tai padeda pritaikyti žodį tam tikram leksiniam ir kalbos stiliui. Poetai ir rašytojai parengė daug kitų tokio tipo žodžių kaitos pavyzdžių, daugiausia siekdami pagerinti kalbos skambesį arba atnaujindami tariamą žodį, kad jis patiktų konkrečiai auditorijai.
Žvelgiant į įvairius paragogus, kalbų ekspertai gali suprasti, kaip kalba vartojama tam tikrame amžiuje ar visuomenės kontekste. Šie pokyčiai, nesvarbu, ar jie yra ornamentiniai, ar funkciniai, daugiau atskleidžia, kaip laikui bėgant keičiasi kalbos dinamika. Mokymasis apie šiuos pokyčius taip pat gali būti naudingas poetams ir rašytojams kaip menininkams.